Sigitas Geda

Eilėraščiai iš knygos „MOČIUTĖS DAINOS“

Į viršų

AKMUO BE KRAUJO

Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų,
O aš? Kieno saujoj,
Kaip aš gyvenu?

Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų, –
Kaip pelytė indaujoj
Aš gyvenu.

Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų,
Klausiu, klausiu iš naujo:
Kaip – aš – gyvenu?

Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų,
Kas dienelė iš naujo
Keliuos ir einu.

Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų,
Dangaus žemės saujoj
Saujele pelenų...

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

BITUTĖS PUSRYČIAI

Išskrido bitė
Grikio lankyti,
Rado grikelį
Zuikio palaužtą.

Visas apgraužtas!

Sugrįžo bitė,
Graudžiai verkdama,
Graudžiai verkdama,
Zuikį bardama.

Nebark, bitute,
Mažo zuikelio;
Iš kur jam buvo
Imt pusrytėlį?

Štai kaip viskas dedas!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

BŪRIMAS

Bitė itė baltaragė,
Voras oras be ragų,
Kur prieš žiemą kregždės lekia,
Ar pas mus joms nesmagu?

Bitė itė baltaragė,
Voras oras be ragų,
Kur girdėjai, kas tau sakė,
Kad dangus be pinigų?

Bitė itė baltaragė,
Voras oras be ragų,
Vejas ragana su šakėm
Juodą smaką be nagų...

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

DIDIEJI PLĖŠIKAI

Katinėlis per naktelę
Graužė pelę kaip kumelę,
Prisirišęs prie tvorelės,
Be duonelės, be druskelės!

O kas per žvėris!

O gaidelis per dienelę
Rijo slieką palei kelią,
Prisirišęs prie kulbelės,
Be duonelės, be druskelės!

Kažin ar praris?

O zuikelis visą žiemą
Graužė medelius, į kiemą
Nešėm duonos ir druskelės,
Nieko neėmė zuikelis...

Kiek plėšikų? Trys.

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

LIŪTAS, VARDU VACIUS

Ateina lokys.
Ką jis pasakys?
O aš nežinau,
Bulves sodinau.
Bulvės nesudygo,
Riešutai atpigo.
Vaikai, stokite ratu,
Aš jums duosiu riešutų.

Ateina meška,
Parišta ranka.
Kas jai atsitiko?
Miške susipyko.
Su kuo?
Su liūtu.
O kuo jis vardu?
Liūtas?
Vardu Vacius,
Didumo kaip pečius.
Viens, du, trys –
Kas eis pro duris?

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

KAM TOS KIAULĖS?

Kam tos kiaulės?
Kalnams knisti.
Kam tie vyrai?
Rąstams risti?
Kam tos mergos?
Siūlams vyti.
Kam tos kiaulės?
Paganyti.
Kam tie vyrai?
Kiaulėms rišti.
Kam tos šarkos?
Pabaidyti.
Kam tos mergos?
Apsivesti.
Kam tie mūrai?
Mums gyventi.
Kam tie sūriai?
Paridenti.

Kam, kam, kam?
Žmogaus vaikam.
Kam, kam, kam?
Visiem laikam.

Kam, kam, kam?
Nie–kam.

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Iš kur ežeras?
Dangumi atskrido.
Iš kur dangus?
Iš debesų šydo.
Iš kur debesys?
Iš vandens garo.
Iš kur tas garas?
Iš pragaro.
Iš kur pragaras?
Iš amžių bedugnės.
O iš kur bedugnė?
Iš kur visos ugnys.
O kam ten tos ugnys?
Gana jau! Nebūgnyk!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

NURODYMAI JONUI

Jonai, jok ir nebijok.
Tiesiai jok ir nebijok,
Drąsiai jok ir nebijok,
Greitai jok ir nebijok,
Lėtai jok ir nebijok.

Dieną jok ir nebijok,
Naktį jok ir nebijok,
Gyvas jok ir nebijok,
Miręs jok ir nebijok,
Jaunas jok ir nebijok,
Senas jok ir nebijok!

Jok, tik jok ir nebijok!!!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

DU BALTU

Du baltu,
Trečias kaip sniegas,
O kas bus, nežino niekas.

Du žaliu,
Trečias geltonas,
O kas bus, nežino žmonės.

Du sveiku,
Trečias paliegęs,
O kas bus, nežino niekas.

Du baltu,
Trečias raudonas,
O kas bus – neklausk pas žmones!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

KAS KĄ VEIKIA

Lenkija – lenkina,
Lietuva – lietuvina,
Rusija – rusina,
O Latvija – latvina.

Žmogus – žmogina,
Paukštis – paukština,
Kiaulė – kiaulina,
O varna – varnina.

Lapė – lapiną,
Zuikis – zuikina,
Erelis – erelina,
O tu – mane tujini.

O aš?
Aš – viską ašinu!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

KAS KUR YRA

Ten, kur laukas – Laukuva,
Ten, kur šilas – Šiluva,
Ten, kur dainos – Dainava,
Ten, kur lietūs – Lietuva.

Ten, kur žmonės kaunas,
Aišku, stovi Kaunas,
Ten, kur kerpa vilnas
Turi būti Vilnius.

Žmogus galbūt tas,
Kursai renka žemuoges!

Kas iš kur atėjęs,
Geriausiai žino vėjas!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

VIENAS MAŽAS, VIENAS SENAS

Ar galiu tavęs paklausti,
Mano mielas seneli?

Klausk, ko tiktai nori,
Mano mielas vaikeli!

Tiktai nemeluok,
Mano mielas seneli!

Ne, ne, ką tu,
Mano mielas vaikeli!

Ar tiesa, kad vaikus
Atneša gandras?

Tiesa.
Koks bus klausimas antras?

Ačiū. Daugiau nebus jokių klausimų,
Mano mielas seneli.

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

LAŠIŠAITĖ IŠ ŪLOS
(prieš užmiegant)

AŠ

Žiloje senovėj
Viršum obelėlės
Sublyksėjo žaibas,
Debesį praskėlė...

Baisiai ėmė lyti,
Žemė prasižiojus
Gėrė, gėrė, gėrė...
Užaugs vasarojus!

Ne tiek vasarojus,
Kiek visokios lepšės,
Atsibudo Jonas,
Nusipynė krepšį...

Baltą intinėlę
Iš Ūlos karklelių,
O dabar klausykit,
Ką sakys Jonelis.

 
JONAS

Tai smagiai grybausiu,
Ant siūlų sumausiu,
Grybų pridžiovinęs,
Kviesiuosi kaimynę –
Ūlos dukraitę,
Margą lašišaitę...

 
AŠ

O kur tas žaibas,
Debesį praskėlęs,
O kur, jūs paklausit,
Dingo debesėlis?

Žaibo anei kvapo,
Vien dangus pamėlęs,
Todėl tegul taria
Žodį debesėlis...

 
DEBESĖLIS

Marga lašišaitė
Po upelį braidė,
Paskui ją bebėgant,
Išseko man jėgos,
Kad ir kaip norėjau,
Vytis negalėjau.

Šaukit Ūlos žmones,
Prašykit malonės,
Te paims tinklaitį,
Pagaus lašišaitę...

 
AŠ

Debesis prapuolė,
Lietus nebelyja,
O kur tu, saulele,
Vija pinavija?

SAULĖ

Mane debesis tas
Paslėpė, begėdis,
O paskui praplyšo
Tartum senas rėtis.

O paskui supykus
Numečiau tą rėtį,
Margos lašišaitės
Noriu pažiūrėti.

 
AŠ

Susibėgo žmonės,
Lašišą pagavo,
Čia man laikas baigti
Pasakėlę savo.

Ką galiu pridurti?
Kaip jūs patys manot?

Lašiša ir Jonas
Gražiai sugyveno...

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

ŽMOGUS, KURSAI PRARADO ŠEŠĖLĮ

Mulai risnoja,
Skambalai skambaluoja,
Mulai risnoja,
Skambalai skambaluoja,
O aš praradau šešėlį,
O aš praradau šešėlį.

Mulai risnoja,
Skambalai skambaluoja,
Mulai risnoja,
Skambalai skambaluoja,
Grąžinkite man šešėlį,
Grąžinkite man šešėlį.

Mėnuo ir žvaigždės,
Saulė ir gėlės
Meta ant žemės
Didžiulį šešėlį,
O kur mano,
Kur mano,
Kur mano siela
Ir mano šešėlis?

Mano šešėlis
Kažkur vaikštinėja,
Kalbina moteris,
Sniegą ir vėją
Mano šešėlis.

Mano šešėlis
Pavirto į žmogų,
Pats gi aš mirštu,
Nes neišmokau
Saugot šešėlio šviesaus.

Kraujas nebėga
Iš juodo šešėlio,
Jo nesigaili
Nei žmonės, nei vėlės,
Kas aš esu,
Kam dabar priklausau?

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

VAIKO DAINA

Buvau girelėje ir uogas
Ilgai rinkau aš, grybavau,
Kodėl karalius vaikšto nuogas? –
Į miestą grįžęs nustebau.

Buvau aš girioje ir uogas
Ant smilgų vėriau, dainavau,
Kodėl karalius vaikšto nuogas? –
Atsakymo aš negavau.

Buvau mokykloje ir knygą,
Didžiulę knygą aš skaičiau,
Karalių pilna, betgi nuogą
Aš vien tik gatvėje mačiau!

Buvau pas tetą, valgiau uogas,
Su vištom ir žąsim laksčiau,
Tačiau... karaliaus? Jokio! Nuogo!
O ypač nuogo nemačiau.

Visur jie dailiai apsirengę,
Protingi, orūs bei rimti,
Karūnos šviesią galvą dengia,
Raudoni rūbai jų, balti.

Buvau bažnyčioj, vienas juokas,
Tik reikia atsikelt anksčiau,
Tačiau karaliaus pliko, nuogo
Aš niekad niekur nemačiau!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

KAMINKRĖČIŲ PRANAŠAS

Mėlynas automobilis
Vieną rytą atvažiuos,
Mėlynas automobilis,
Bus po vasaros gražios,
Mėlynas automobilis,
Bus po rudenio, žiemos,
Mėlynas automobilis –
Iš padangių melsvumos.
Mėlynas automobilis
Plaukia marių vandenais,
Mėlynas automobilis
Kaip banginis su sparnais,
Mėlynas automobilis,
Šviečia padangos kely,
Mėlynas automobilis,
Švilpia ratai dideli.
Mėlynas automobilis
Plaukia džiunglėm, dykumom,
Mėlynas automobilis
Akimis rausvai melsvom,
Mėlynas automobilis
Virš padangės augalų,
Mėlynas automobilis,
Pilnas laimės degalų,
Mėlynas automobilis
Iš bekraščių tolumų
Man ir tau, ir Teofilei
Pasignalins prie namų!

Geda, Sigitas. Močiutės dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt