Karolis Gerikas

EILĖRAŠČIAI

„auksinis oranžas gatvėse...“
„neeilinis ruduo – seržantas...“
„mes sėdėjome ant stogo krašto...“
„įsivaizduokite budistų vienuolį...“
„nuo šalčio skeldėjo langų rėmai...“
„jau ketvirta diena kaip žiūriu...“
„kartais įsigytas žiūrėjimo Į TAVE imunitetas beprasmis...“
Sutraukytos depešos (ciklo poaibis)
„svingas kepenojasi raitosi kupinas galimybių...“
„medžiokliniai mankurtai...“
„kai pradedu sapnuoti...“
„duslūs smūgiai iš požemio skelbia naują amžių...“
„keturios sienos vienodai iškaltos lentom...“
„tolumoje ryškėjo...“
„bėgu lyg neščiau kudašių iš šėlstančio gaisro laukuos...“

Į viršų

***
auksinis oranžas gatvėse
sutryptas praskrendančių gervių
į vienišą Užupio girtuoklį panašus
sėdi paliktas ant banalybės suolo
ir žvelgia į nugertą
auksinio vyno butelį

ir ji
su apelsinais plaukuose
iš aukso vyno butelio išnyra klausdama
ar gervės jau išskrido
su apelsinais sparnuose

Į viršų

***

neeilinis ruduo – seržantas
užrištom rankom
vedamas esu pasivaikščioti
neeilinis ruduo – klevo laužai užanty
užrištom rankom nešu dovanų
lyg rakštį įstrigusį žiedą
su žuvusio kaimyno Žalčio galva

neeilinis ruduo seržantas
man atriša rankas
tik tam
kad kaimyno galva iškristų
slaugei kapralei į dantis

neeilinis ruduo
prašo daryti tai dar kartą
             - bis -

Į viršų

***
mes sėdėjome ant stogo krašto
ir traukėm į save naktinę
kavą
iš geltonų dienos puodukų
tekėjo juose
šimtą metų neskustas mėnesio veidas

kuris nesupranta

kaip galima tupėti
ant skardinės ribos
ir žiūrėt
į bekraštę
neoninę gausą
neįžvelgiant prasmės

mes sėdėjome gandralizdyje
ir svajojom apie
Matymą Prasmės*
kur jos nebuvo
ir niekada nebus

* Prasmės Matymas – funkcija, kurią savyje palaiko visi pasaulio galingieji ir protingieji.
Paprasti mirtingieji, as usual, elementariu suvokimo principu negali apčiuopti Prasmės,
netgi ten kur ji yra.

Į viršų

***
įsivaizduokite budistų vienuolį
grojantį balalaika Marseljetę
žiluose plaukuose stringa
debesų valtys
iš išblukusių filmų
šimtąkart žiūrėtų
nuo ryto lig vakaro jis kartoja
laikas kilti ir likti
sujauktos lovos dvelkia pigumu
nes pavalgęs galvoja kitaip nei alkanas
baltos debesų valtys bėga į rytus
nešdamos
likus pakilti laikas
epistoliariniai prisiminimai kvepia
dulkėta būtinybe rašyti laiškus
ne debesų valtis
            kurios stringa žilose Marseljetės sruogose
            kai didmiestyje vyksta dekadansas

Į viršų

***
nuo šalčio skeldėjo langų rėmai
prie kurių sėdėjau neramiai sirgdamas
vieniša zylė aukščiu prilygstanti troleibusams
taikėsi iškapoti smegenų likučius iš kaminų dūmų
kurie kilo į melsvėjantį dangų susisukdami į šv.Antano atvaizdą
kad pagaliau iškrapnotų smalkių kvapą ant lūšnų sniego kaip gaila
anglys netvarkingai sumestos šalia geležinkelio sankasos
yra tam kad būtų šlako vėliau
pravažiuosiantys tolimųjų reisų traukiniai
panašūs į žibančias Kalėdines angis
sutraiško ant bėgių padėtas monetas
tada nebelieka skirtumo tarp yra ir bus arba buvo
nes simbolius tolimi traukiniai veža
iki kol paskandina depų dūmuose amen

Į viršų

***
jau ketvirta diena kaip žiūriu
į rūke palaidotas medžių viršūnes
kurių nesimato per depresingus
didmiesčio langus
paryčiais klykia gegutės
važiuodamos namo troleibusais
šiukšlės teka
iki pirmų kanalizacijos dangčių
kad kiklopai jas rastų ir keltų

iki eilinio tekėjimo link kiklopų rankų
jos tik didelės kliuksinčios balos
kuriose būdami blaivūs
slapta verkiam

Į viršų

***

kartais įsigytas žiūrėjimo Į TAVE imunitetas beprasmis
kaip užrašas ant sienų simbolizuojantis lipimą laiptais į tavo aukštą
troškimas būti palytėtam rozetėje sudegintų pirštų

iš nudailintų posakių sunkiasi įprastas nuobodulys
verčiantis žiovauti prisidengiant burną ir kasytis galvą mąstant
ką gi dar privers pasakyti nuvažiuojantis automobilis
neatsargiai ištarti žodžiai skaudžiai glumina ne tik tave net mane patį
smilksta tabako suktinis tarp dešinės kojos pirštų
puliuoja prakirstas padas
jau aušta
gluminančių žodžių gramatika nebuvo teisinga

Į viršų

Sutraukytos depešos (ciklo poaibis)

1.
typur gone bitusiva onapen log on
bernakuli pagitus korejani

2.
gogotiko lezergevėjimas att bernamiestus
pigulka ryta rytus evengaklis cypr kipra

3.
kremavau palaikus dar nesnt dino dino
mili jonas prasitarė už deguto derva

4.
sed ėtas rūk as rytas rūk essa mea
has š paga una peru kin ga an tvedu sk tym

5.
tru erene gade a lwys walk king diz vėjas vėj
if ai koldūnai ai vi ll kirpi massakra

6.
und o und er goro god dyla dumlak
pew pei por co mad do go mia

7.
pilku pamestu kirvarpu radu onta rijau s plyne

Į viršų

***
svingas kepenojasi raitosi kupinas galimybių
teorinis garbės supratimas ateina per dvikovas
andalūzijos žirgams kamanosna įsikabinus

ispaniškas herojus karštakošis donas kichotas
gelbėja dulsinėją blogio malūnų kankinamą
viso gero šnabžda paklydėlės kulkos

neafišuota dvikova ant ruginės bedugnės
su kviečių skonio degtine lekia link finišo
nepataisoma neužlenkiama tiesioji

ar žinai kaip vokiškai vingis?
Die Kurve

visa tai beprotiškas laiškas ant persiško kilimo
neaprėptų galimybių tikimybė pakliūti į vilkduobę
ir pasidžiauti ant ąžuolinių tašytų kuolų

Į viršų

***
medžiokliniai mankurtai
bėga besipešdami dėl grobio
kurį privalo nugabenti šeimininkui
už vieną muštą dešimt nemuštų
už vieną skustą dešimtys plaukuotų
už vieną žingsnį su tavim
dešimt laisvės metų

pagerbk žvilgsniu per tolimąjį horizontą
kur susilieja vynas ir alus
kur pateka vakaras arba naktis
nuo šiaurinės žvaigždės tik keturiasdešimt laipsnių
pagal laikrodžio rodyklę
ryto nebėra 3 a.m.

Į viršų

***
kai pradedu sapnuoti
man dažniausiai viskas susilieja į vientisą rėkiančią spalvą
jos struktūra būtent tokia nes ji klykia žiūrėk
pilkas laukas kuriame daug mažyčių narvelių

Į viršų

***
duslūs smūgiai iš požemio skelbia naują amžių
21 st century Jericho dūdos
taip norisi juoktis į veidus visiems
kumščiu pavedžiot marmūzėm riebiom

po tūkstančio palstmasinių diskų epocha dar viena būsim
nesupras kaulų ir šukių kasėjai kam jie
                                                         gal ant kaklų nešiot
gerasis žydų šuva george w loja kol kas
kur paslėptas juodas kaulas
šiepia nasrus apkabinęs šilko takus

narsusis george w su lauro vainikais ant primato galvos
žvangina skydu
deja ne gintis skirtu
jam antrina azijos imperija
nuo spalio prismaigstyta išrinktųjų erškėčio dyglių

kokia viliojanti mintis būti viešpačiais
bet amžino šičia nieko nėra
tiktai baigtinis integralas
su pradžia ir pabaiga laike

Į viršų

***

          žmogui, auginusiam orchidėjas

keturios sienos vienodai iškaltos lentom
nė plyšio dienai įsiskverbt
ir orchidėjos kaip žvakės ratu
toks sunkus nešulys po kaklo aorta
suplėšytų skiaučių prisiminimo likučio
delnai pribrukti

noris bėgti iš čia į šliaužiantį rūką
už durų aušta ilgesys
tik orchidėjų kvapas
jo ilgos be galo rankovės

Į viršų

***
tolumoje ryškėjo
tykštantis purslais dangus
prisidėjau kaip išminčius
delną prie pakaušio
pranašaudamas audras

gūžėsi vienišos gniūžtės
rankovės permirko iki pečių
bandant iškalti dar vieną sniego bobą
iki polaidžio į ją žiūrėti
kad kas neištirptų
ar laukiniai praeiviai
nepakerėtų tos dabar vienintelės
klausytojos ir pašnekovės
iki pirmojo polaidžio

Į viršų

***
bėgu lyg neščiau kudašių iš šėlstančio gaisro laukuos
kai kuris nors vienas neatsargus arba kvailas veikėjas pakuria stagarus
nepakeliamas alsavimas ugnies į pakaušį degina aksonus
versdamas pamiršti saldų braidžiojimą po rytmečio ašaras
kurių pasisemdavau pilnus delnus veidui nupraust
kad nereikėtų verkti pačiam įsikibus į sakuotą eglę

bet už pavojingų liepsnų tenka sustot
kad širdis neplyštų nuo baimių ir tempo
kad atsigręžęs atgal pamatyčiau paranojiško zuikio pėdsakus

1995-2005

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt