Gintaras Gutauskas (1968-2000)
Eilėraščiai

kelionės pradžia
greitis 4
eilėraštis apie medį-kalną ir praskrendančių paukščių švilpesį
„tu nugriūsi mieloji mieloji...“
klausimas
pavasaris
retorinis
šoviniai. postimpresija

Į viršų

kelionės pradžia

maža mergaitė neplautais plaukais
parašė sienoje baltoj nereikia
man nieko nei erdvės nei laiko
ir iškeliavo kvepiančiais laukais
dainuodama dainelę klaikią - - -

Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.

Į viršų

greitis 4

pasislėpęs už medžio
tave įdomiai stebi
drastiškų poelgių
arklys

nieko nesupratusi tu
išnyksti už horizonto linijos
o arklys išplečia akis
lyg būtų pajutęs
kad jam vėl davė
gerti sudvisusį
vandenį

Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.

Į viršų

eilėraštis apie medį-kalną ir
praskrendančių paukščių švilpesį

begaliniais pokalbiais alinome vienas
                                                 kitą
išsiskirdavom taip nieko ir
                                       nepasakę
nors kažkas nusėsdavo mūsų
                                          sielose
nežinau ligi šiol kas gi tai nežinau
tai - kaip paukštis po mėnesio
                               trukusio skrydžio

ta erdvė kurioj mes netilpdavom
                                             naktys
kur nepaklysdavom radę žibinto
                                                šešėlį
tie rudens kibirai išgerti ir takai tie
nutiesti mums išvaikščioti
                                      viskas
kas ketvirtą penktadienį blankiai
                                          sapnuojas

aš buvau pabaiga mūsų dvokiančio
                                  kiemo kalėjimo
su kanapių žiedais ir sulopytais
                            senmergių rūbais
mes atradom mėnulį
                            betgi reikia atrast
                                  mėnesieną
tai svarbiau nei per naktį šnekėt
                    apie meilę

kas vienodai mums rodės yra visiškai
                                             nevienodi
supratau tai stebėdamas alkano
                                  vanago skrydį
aš kertu seną medį ir mano širdis
                                          atjaunėja
kaip ilgai tau keliau link manęs kad
                                        sušiltum

patikėk tai nėra koks betikslis
                                šnekėjimas vyro –
tu seniai jau esi iššifravus kalbėjimo
                                            kaukes
aš kaip aktorius grįžęs po ilgo
                                        spektaklio
iš tikrųjų galvoju ar būt su tavim
                                         ar išeiti

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

tik sekundės jėga mus sulaiko
                 nuo kvailo sprendimo
mes iš lėto sugrįžtam į savo
                 naktis iškvėpuotas
ir klijuojam pasaulį kaip seną
                 ir linksmą žaidimą
o iš sekcijos stebi mus pjuvenom
                 kimštas apuokas - - -

Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.

Į viršų

***
tu nugriūsi mieloji mieloji
mieloji tu mano nugriūsi
aš padėsiu mieloji padėsiu
aš tau atsikelti
ir nueisime mudu nueisime
mudu į rūsį
ten šnekėsim mieloji kad
niekas dėl šito nekaltas

o po to mes išeisim išeisime
mes iš to rūsio
ir žingsniuosim žingsniuosim
tamsoka Vydūno alėja
ir tylėsim abudu labai
energingai tylėsim
nes jau tūkstantį metų
nebuvome šitaip tylėję

ir prarasim mes kalbą
mes savąją kalbą prarasim
kad nereiktų kalbėti daugiau
apie nieką kalbėti
ir nugriūsim šį kartą šį kartą
abudu nugriūsim
nes žmogus juk nugriūna –
negali žmogus išsilieti

Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.

Į viršų

klausimas
         Giedriui

         kai po audros – apvirtęs autobusas
         o už stiklinės vyno – nebūtis
         žioplių minia manęs nepamatys
ne mirusio krūtinė praverta
man klausimą užduos
                                 o seni
mes niekinam nekenčiame ir gyveneme
mes praeitį kartojam
bet ar tą

Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 1990 m. Nr.5

Į viršų

pavasaris

tai netikri prisiminimai
netikros vasaros ir žiemos
vardus pakeičia pseudonimai
erdves suspaudžia lubos žemos

nesuvoki kad tai – miražas
apgaulė ir miglos pūtimas
sujungia žmones meilės lašas
o visa kita – įpratimas – – –

Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9

Į viršų

retorinis

nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena – – –

Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9

Į viršų

šoviniai. postimpresija

dulkėtais keliais kaip kaubojai
                         mes lekiam į priekį
per šitą pasiutusį greitį negirdim
                         kaip angelas rėkia
nematome nieko mes lekiam į priekį
                 kaip šimtas nautilių
sustojam be įspūdžių
nieko nežinom
ir tylim – – –

Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt