TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
Jaunųjų poetų kūrybos almanachas ĮŽANGA

MINDAUGAS KVIETKAUSKAS

...ir ten tu nieko nesuprasi nieko

Pavasarėja
Salto mortale
Peržiūra
„Esu teisiamas...“
„Jeigu manęs išganyt neįstengtų...“
Trumpai sugrįžtu
Pokalbis su mergaite ant galerijos laiptų
„Žongliruoju šokančio Šivos pozoj...“
„Lupinėju šukėmis nuo skruosto...“
Čigonai
Klavesinas ir popieriaus skiautės

Į viršų

PAVASARĖJA

Po mumis numirusiais
teka visos
kada nors pasakytos kalbos.
Puošnūs Sirvydo pamokslai
ir bedievių blevyzgos
susilieja į vieną
drumzliną giją.

Esam polaidžio lieptai,
griebiantys praeiviams už kojų.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

SALTO MORTALE

Lyg anga
pajuodavusi arka.
Čerpės dūžta.
Krentu.

Sulapoję sparnais
mano rankos
atsimuš tuoj į tėkmę
krantu.

Ir tėkmė man paklus.
Skirsis vilnys.
Brisiu sausas per jas.
Ant peties

verks man vaikas,
bet baimę jo tildys
dar viena, galingesnė
tėkmė.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

PERŽIŪRA

Apytamsėj kino salėj
rudenėjant
renkasi poros
(džn. pagyvenusios).

Tradiciškai sukama
klasikinė kino juosta
„Mirtis ir kas toliau“.

Retkarčiais suklydęs mechanikas
ima ją rodyt
iš kito galo.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

***
Esu teisiamas
dėl žudymo motyvų
savo eilėraščiuos.
Aš nedrįstu pakelt balso:
nejaugi
būtų daiktinių įrodymų?

(Peilis, peilis! –
tiktai vienintelis tėra
nematomas įrankis
dangaus užanty.)

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

***
Jeigu manęs išganyt neįstengtų,
jeigu manęs išganyt neįstengtų

vien tik upokšnis,
išplovęs purvinas įsčias
po niekieno gimimo,

aklumą šaukčiau.
Juokas, būtų viskas juokas
iki paskutinės pamėgdžiojimo siūlės,
nesančio rausvo rando.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

TRUMPAI SUGRĮŽTU

Atsikvošėjus pajusti
virpančius smilkalus,
kas nors pasakytų – ženklas,
kad aptekęs esi kvapnumu ir krauju,
tačiau tai nežymi įkvėpimo,
ak, bekvapį alsavimą
pranašauja man sapnininkas
tarp žydinčių klevų
už akademijos lango –
ten laipioja saulė
arabiško smilkytuvo grotelėm,
sustingusiu mirgesiu,
išskaitydama kiaurymių tamsoj:
„reikia medžio ieškot,
kur lapais riaumoja“.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

POKALBIS SU MERGAITE ANT GALERIJOS LAIPTŲ

Mergaite mano, šie paveikslai
nesuteiks mums įkvėpimo,
nes jis – tik trupiniuos
eilėraščių ir fotografijų,
ir dar tada, kai pirmąkart
pavasaris ateina.
Tačiau pakeiskim temą – esu juk
nebe – senti – menta – lus,
ir rašymas dabar –
inereija skausminga:
nei iš laimės,
nei prieš gera jis.

Sakau, mergaite, negi man sapnuojasi:
šitoj galerijoj parduoda Diūrerį –
štai riteris, mirtis ir velnias
nuo sienos žvilgteli į mus.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

***
Žongliruoju šokančio Šivos pozoj
prie magistrales:
tranzas transas,
šalia kelio jovaras stovi,
slaunasai žolyne rugeli.

Ornamentuotas indėniškas peilis
krenta į mėnulius mano tarpuaky,
užtemimo būsenoj sustabdau
dvyliką karietų.

Ir kiekvienoj karietoj vis po vieną mane,
Ir kiekvienoj karietoj vis po Šivą.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

***
Lupinėju šukėmis nuo skruosto
surūdijusią pelkynų amžiaus kaukę.
Biustai kapinėse kalba mostais,
Šiltą žodį iš skardinių maukia.

Kai šventiko apdaras auksinis
tapo arlekino drabužėliais,
įsispaudė baltos dūšios klintys
sinagogų staktose. Pilkėja

tarsi atvaizdas ant prieangio grindų
Dovydo žvaigždžių arkados sapnas.
Savo stiklo karstą atrandu
su daiktais: skardinėm, etiketėm, buto raktais.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

ČIGONAI

tu visai netikra
kai sakai ten kur
ūbauja kriauklės mano
tėvynė

ten vaškiniai drambliai
ten auksiniai kardai
ten žaizdos bekraujės
net ne indija mūsų tėvynė

mes iš geto iš geto iš geto

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

KLAVESINAS IR POPIERIAUS SKIAUTĖS

Mirga žvakės
lyg juodą poeto abitą
apsėtų skiautės kantatos.
Mirga absurdas:
uždaryti dangūs nustumia
kopėčias žemyn į celę.
Jokūbai, neliūsk,
perdirbkim jas į klavesiną
naiviai, lyg grotume
dekadanso kantatą
ar animos skiautes maumotume.

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
[email protected]