<< Atgal
Judita Vaičiūnaitė
Eilėraščiai iš knygos ŠALIGATVIO PIENĖS
Saulės laikrodis
Mergaitė su šermuonėliu
Krautuvė
Vizitas
Gimtadienis Piliakalnių kaime
Šarma
Bažnytkaimis
Atsisveikinimas
Masonų ložė
Į viršų
SAULĖS LAIKRODIS
Kai žydi plukės, šilagėlės ir žibuoklės,
dangus virš miesto
baltas,
violetinis ir mėlynas.
Koridoriuos ir kambariuos
siūruoja
vešlios žolės,
pro langus šviesūs debesys įplaukia...
Ir nulėmęs
man saulės metą, čiulba laikrodis...
Naivus ir
dieviškas
pražydęs plukėm, šilagėlėm ir žibuoklėm
ciferblatas...
Aš dar jame kvapiausio kero tebeieškau,
bet byra žiedlapiais sekundės
mėlynos ir
violetinės, ir baltos...
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
MERGAITĖ SU ŠERMUONĖLIU
Toj cukrainėj po reprodukcijom
Botičelio
ir Leonardo da Vinčio
šermuonėlio švelnumą slepia širdy
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų
vaikystė
senamiesčiu skrieja
ant skolinto dviračio.
Aš tave iš priglostytų lygiai plaukų,
iš keistų akių atpažinsiu...
Cinamonas, vanilė ir saulė.
Sekmadienio
tylios spindinčios sienos.
Geria kavą ir sklaido dulkėtas gaidas
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų
pavasario
gatvė
ir sielos susietos.
Aš tave iš juodų karolių,
iš pirštų virpėjimo atpažinsiu...
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
KRAUTUVĖ
Marmurinis prekystalis
vėl apšlakstytas krauju ir saule,
vėl skerdiena senamiesčio krautuvėj,
vėl nusišypso mėsininkas,
nusišluostęs kruvinus delnus,
vėl Hendelį groja radijas,
vėl šakota erškėtrožė žydi
virš juodaplaukės pirkėjos...
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
VIZITAS
Švelnumo sklidinom drėgnom akim,
sužiurusiom į šeimininką,
seku kiekvieną tavo gestą,
judesius ir išraiškingą mimiką;
ir saulę, mums šį rytmetį apšvietusią
prisiminimų miestą,
jaučiu lyg blunkančio aksomo auksą,
atsargiai po galva tiesiamą,
ir nejučiom nutylu,
glostoma stipraus ir gero tavo delno,
kai praeitis tartum šešėlių teatras
kambary pasivaideno,
ir pajuntu tavy pažįstamą,
ligi graudumo savą kvapą,
tarytum būtumėm jau šimtą metų
šitaip gėrę dviese kavą.
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
GIMTADIENIS PILIAKALNIŲ KAIME
I. ŠOKIS
Berankis senas smuikininkas
po žaliom alyvom groja valsą
ir sukas ant žolės
spalvinga ir gausi išmirus giminė:
pora pramirga už poros,
bevardžiai jau, ir jų nesuminėsi
mes nepažįstam vienas kito,
mes prasilenkiam,
bet nepavargsta
senoviški keisti šokėjai
tol, kol išmuša ir mano amžius...
Senukas groja groja po žaliom alyvom
šaižūs, naivūs, vaiskūs
garsai širdy.
Aš nuriedėjau nuo šitos obels toli
į tamsžalius
šešėlius skveruose,
bet mano šaknys čia,
aš jūsų medžio vaisius...
2. BALTOJI LELIJA
Kvepi migloje,
šventa lelija,
išaugusi mirusių mano senelių
sodyboj...
Skaisčiausia gėlė
kaimiečių vėlė,
kur suneštos vėtrų
senovinės
sėklos sudygo..
Klevų ūksmėje,
kapų tankmėje,
medinių šventųjų delnuos tu
gyva ir
bekūnė...
Iš skrynių senų,
iš meilės dainų
tave dovanojo
nebuvėlei savo
anūkėlei...
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
ŠARMA
Kai lyg perlai sustingsta plaukuos tie lašai,
kai kartojas viduržiemio repertuaras,
kai per naktį po juoda skara šalai,
kai tavo pavidalas tikras ir tariamas,
kai šarmoti karnizai nesaugo kregždės,
kai fleitistui sunku orkestre išsėdėti,
kai langai perlamutro puokštėm žydės,
kai šerkšnotoj nakty išgirsti Donicetį,
kai tiki neišgiedama jokiu balsu,
kai suvoki natom ir eilėm neišrašoma
tai, kuo plyšta širdis
tau truputį baisu,
kad visos draperijos primena šarmą...
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
BAŽNYTKAIMIS
Skamba būgnelis sniege. Ji stovi basnirčia.
Ir svastikom sminga į pūgą miestelio bažnyčia.
Žyla prie varpinės kurčnebilys Kvazimodas.
Ant kartuvių šerkšnas ir saulė. Kareiviai
kvatojas.
Tamsūs išdrikę plaukai. Dar vaikiškos strazdanos...
Nubėga ožka nuo tuščios slidžios autostrados.
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
ATSISVEIKINIMAS
...Girdi, kaip meldžias sentikių vienuolė
baltoj beprotnamio palatoj?
Rožė, tavo rožė,
raudona rožė tebežydi mano atminty.
Senokai jau po vėlinių, bet neiškrito sniegas.
...Girdi, kaip meldžias sentikių vienuolė,
tu, tolstantis anapus laiko,
naktį blizgant gelžkeliui,
lėktuvams ūžiant virš kapų
apsėto šiaurės lauko?
Ar dar girdi tėvynės nykią kalbą?
Ar dar regi linguojančius į šaltą rudenine tylą
vaikus ant purvinų Antakalnio kalvų?..
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
MASONŲ LOŽĖ
Tinku, tamsa tuos ženklus užmarštis uždažė.
Mirtis tarp mūsų.
Jau tuščia masonų ložė
senamiestyje...
Šiukšlių kaupina dėžė,
po šimtamečiais pamatais prabudus rupūžė...
Kas rauda tam kieme?
Kieno vardus išbraižė
mėnulio skersgatvy
aprūkusi erškėtrožė?
Vaičiūnaitė, Judita. Šaligatvio pienės: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1980.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|