|
<< Atgal
Judita Vaičiūnaitė
Eilėraščiai iš knygos SENO PAVEIKSLO ŠVIESA
Į viršų
ŠERKŠNAS
Geležinkelio blizgantys bėgiai,
apšerkšniję pernykščiai žolynai,
apšarmojusios smilgos prie sankasos,
tau atrodo, kad akys apanka
nuo suspindusio sniego, tolyn
geležinkelio blizgantys bėgiai,
jau užšalusio siauro upelio
ledinuotas vingiavimas slėny,
ir nuo gruodo aštresnė uoslė,
užspringsti jo skeveldra rupia,
geležinkelio blizgantys bėgiai,
tavo nerimo metų jau pusšimtis,
saulės blyksniams ant sniego dar žaidžiant,
apšerkšniję plonyčiai beržai,
sidabruotos nežemiškos pušys,
geležinkelio blizgantys bėgiai,
geležinkelio bėgiai...................
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
BALANDĖS LIZDAS
Ten balkone
juoda balandė peri
du balti kiaušiniai
lizde per lietų,
du apgobiantys sparnai
šilti ir švelnūs,
žvaina žvaigždė
per plunksnų vidurį,
prieš patekant
Aušrinei
dangus toks juodas,
debesys
neišsisklaidę,
ką įžvelgus
tamsoj regėsi
Dievo užmiršto
miestelio
pilką skurdą,
ir čia gyvenusio
policininko mantą,
lyg aprėždamas
balandis tupi ant turėklų,
kol kaimynų
bulvės skruda
už sienų, blokinių ir murzinų,
sukilusių
prieš brėkšmą.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
VAGONAS
Išnirs geležinkelio bėgiai
ir ta raudonplytė
vijokliais apaugus
dar pereito amžiaus
stotelė,
ir vienišas beržas pro traukinio langą,
ir griovos, ir pelkės,
ir vėl per
siūbuojantį ankštą vagoną
žymėdamas bilietus eis geležinkelininkas
ir sustos prie tavęs,
iki laimės pritrūks
tau tik keleto
nuzulintų centų,
stovėsi viena ir tų
sienų laikysies
delnais, jau
išraižytais metų vagom,
ir kol dar neįtrenkė žaibas,
važiuosi su stovimu
bilietu,
jausi pašėlusią
dievišką įkrovą
palikus su vargšais,
ilgėsies tik saulės
spindėjimo,
tarsi vaikystėj
užliejančio, karšto ir tikro.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
ŠEŠTOJI MĖNULIO DIENA
Dieną kaip šįryt
senovėje burdavo iš
debesų,
dieną kaip šįryt,
kai tiršta
pargrįžusių paukščių,
balsu
vėl įsilieju į giesmę,
ir vėl kaip vaikystėj
esu
vasaros gervė, vaivorykštės lieptas,
išbėgus basų
kojų tapsėjimas grindiniu,
vėjy mirties nebaisu
dieną kaip šįryt,
kai sentėviai burdavo
iš debesų.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
PALERMAS
Pamišęs motociklininkas kyla
į šventos Rozalijos
laukinį kalną,
papėdėj kaktusai,
citrinų, apelsinų
sodai,
rojaus sodai prie
mečetės,
kur auga medis žiemą raustančia viršūne
Stella di Natale,
bet ne čia
tau šiaurėj užteka žvaigždė,
jos spindulį
juoda sustingusi lava
įkalina.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
LAUKIMAS
Baltasis karalius,
baltoji valdovė,
du balti bokštai,
du balti rikiai,
du balti žirgai,
aštuoni balti pėstininkai;
juodasis karalius,
juodoji valdovė,
du juodi bokštai,
du juodi rikiai,
du juodi žirgai,
aštuoni juodi pėstininkai.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
ATLYDYS
Rieda žeme gintarinis kiaušinis,
dingsta po namo senais pamatais,
vėjas pavasarį šaltas šiaurinis,
tu su šešėliais iš Hado matais,
tavo gyvybė pušis dvikamienė,
tavo dvynė jau audrų nulaužta,
kalno viršūnėj saulė, pavienė
tavo jau tirpstanti sniego našta.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
TERRA COTTA
Neteko regėti Kartaginos kaukių
iš deginto molio,
iš stiklo,
nei šypsenos jų paslaptingos,
nei siaubo grimasų,
tačiau jas išsyk
sapne pažinai
žvelgė pusmėnuliai
jų akių,
o jų perkreiptos
burnos
grasino ir gąsdino,
rėkė tamsoj
iš ugnies tau išniro
tik urnos,
tik moteris ant sarkofago,
suglaudus sparnus,
akmeny sukryžiuotus,
į juos įsupta,
amžinybėj nutilus,
o tu atsipirksi dar
šiuo
gyvenimu,
nors geležinės
grandinės
tau užveria kelia į
jūra,
bet sfinksas dar skleidžia sparnus,
bet banga, atsitrenkus
į krantą,
sugūra,
raudonai išmarginti
stručio kiaušiniai,
jų šimtmečiais
trupantis lukštas
po palmėmis dega
sparnuota vidudienio
saulė,
jos karštis
neslūgsta.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
ROŽĖS ŠAKNYS
Nebūk tik trapi ir gležna
tarsi kiniškos rožės
žiedai,
juk tu širdimi tarsi kortomis
vėjų pagairėj
žaidei,
žiūrėk, koks dar tvirtas
tos rožės kamienas ir
šaknys,
gailėk
tik jos vienadienių žiedų,
kai jų purpuras lieka
dailėj,
naktim, kai toks juodas dangus,
kai prieš pilnatį
pateka pusmėnulis,
šakotą jos kerą praskleisk,
žvelk į dangų pro
juodus lapus.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
SUTIRPUS SNIEGUI
Sutirpus sniegui, rūkas neišnyks,
bet žels
žolė pro akmenis,
švytės dangus
žydrai,
raudoni pumpurai
bus rožiniai žiedai
Pamėnkalnio papėdėj
augančios obels,
jos žiedlapiai kas dieną bals,
bet saulė dels,
išnirs iš rūko
tik apleistas obelynas,
degs nugenėto vaismedžio šaka,
švies plynas
pavasaris,
nuo jo erdvės tau
širdį gels,
dulkėtos gatvės gilumoj
dangus bus melsvas,
pūs begalinis vėjas,
bėgantis tolyn.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
BANANŲ PARDAVĖJA
Bananų pardavėja
atšiauraus pavasario
pūgoj,
atogrąžinių vaisių svarios kekės,
jų aitrus geltonis
ir nugenėti miesto medžiai,
tik juodi stuobriai
nuogoji
nykioji gatvių eisena
ir prieangiai namų su
elgetomis.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
GELTONAS SPINDULYS
Pro gatvės šurmulį
geltonai mirkčioja
sugedęs šviesoforas,
o užmiestyje
pagrioviuos ir paupiuos
jau skleidžiasi
purienos
ir pienės gatvėse,
didžiulis saulėj
dažomas žaliai
soboras
ant kalno stūkso,
kvepia karklų,
blindžių, sedulų žiedai,
puri
šviesos puta
su auksu dūzgiančiom
kamanėm,
o dangus besvoris.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
TROLEIBUSŲ STOTELĖS
Išblyškus mergaitė
su puokšte taip
kvepiančių lyjant narcizų
gyvenimo, stūksančių nugarų stumdomas vaikas,
narsi
juodoj troleibusų spūsty,
kai širdis ima plakt
lyg patrakusi,
o laikas kaip rūkas,
kaip temstantis miestas
tuoj taps neįmatomas,
kai visa jau bus praeitis,
o tačiau nepajusi, jog
gaila,
lyg muzika tau nuskambės
tie trumpi pavadinimai:
.......................... Trakų
.......................... Reformatų
.......................... Jogailos.
Vaičiūnaitė, Judita. Seno paveikslo šviesa: Eilėraščiai.
Vilnius: Vaga, 1998.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|
