JUOZAS ŽLABYS-ŽENGĖ

ANYKŠČIŲ ŠILELIS
nervuota poema
(ištraukos)

Geometrija, Baranauskas ir reljefo špyga
Išlįskite!
Pušinė lyrika
Nervų išsklaidymas
Šventos eisenos

Į viršų

GEOMETRIJA, BARANAUSKAS
IR RELJEFO ŠPYGA

Iš pašaknų išlindo
Geometrija
Ir atsistojo.
O kur voratinkliai
Kabojo,
Tuojau ir telefono,
Ir telegrafo vielos stojos...
O kur tik varnų gūžtos,
Ten radijas beūžta –
Ir skamba radijas visam šile!

Pakilo kelmas.
Vienas.
Du.
Keturi.
Dešimts.
Ir sukasi motorais.

O kur pušis išvirto,
Iš liemenio išėjo plentas,
O iš viršūnės
Miesčiukas, kaimas
Susikūrė.
O kur akmuo
Laukinis
Pakilo, sukasi tekiniais
Ir lauką aria traktorius.

O kur kelmai
Išvirtę,
Tai jauja,
Tai sėjama mašina
Savąsias jėgas bemėgina...

O nuo šakų
Nusviro kvadratai
Ir ratai,
Ir kubai,
Ir rombai,

O kur
Šaltinis –
Praburbo garo katilas: –
Ir švilpia
Ir ūžia
Ir dirba
Visam šile!
Kai riktels garo katilas:
– Ba-r-r-r...-a-n-n-n...-a-u-u-u...-skis!
– Baranauskas atvažiuoja?
– Ar vyskupas?
– O!
– Vyskupas!
– Šalin!
– Stok!
– Kur?
– Nelįskite!

O aš kalbu,
Liepsnoju,
Lieju
Ir šaukiu: –
Visi!
Visi išlįskite!
Anykščių aš šilelis!
Cilindrais liemenys pušų!
Kvadratais skujų šakos!
Ir kubais kankorėžiai!
Ir konusais reljefo špygos!..

Į viršų

IŠLĮSKITE!

Visi!
Visi dabar išlįskite,
Kur Baranauskas,
Vyskupas kur
Pušims jaunoms
Šile jaunam
Pamokslus sako...

O jau
Ir vyskupo paties
Neišpasakytas lipšnumas.
Gyvas,
O,
Gyvas iškalbingumas.

Jis pats,
Baranauskas pats, –
Mielas toks senelis –
Taip ir žiūri,
Kaip jo pušys želia,
Kaip jo pušys nosį trina...

Ir staiga: –
Anykščių –
Kas –
Šilely –
Išlįskite!
Ir tuojau pušys ir konusai kyla.
Ir Baranauskas pats kyla:
Saulė kyla.
Vėjas kyla.
Šilely pakilo bylos.
Šilely švilpiai skyla, –
Šilely nieks nebetyli...

Linksta vėjai,
Linksta pušys,
O, mielos motinos,
O, mieli tėtušiai!

Jei traukia kas, –
Tai traukinys.
Jei kala kas, –
Tai kals genys.

Tai kals genys,
Tai dums genys,
Tai degs genys,
Tai lėks genys.
Ir degs,
Ir bėgs,
Ir sriuvys...

Į viršų

PUŠINĖ LYRIKA

Ė, Anykščių pušyne
Tylus ilgėjimas,
Tik didelės žalios vėliavos
Padange sėlina,
Ir didelis dangus
Išteptas gražiu aliejumi,
Ir dangui aliejišką mėlyną...

O per
Ilgėjimą
Girdėti tylėjimas,
Girdėti šlamėjimas,
Girdėti šlamant kalėjimus.

O per pušinę lyriką
Pjovėjai įkyrūs
Pjauna pušelę ir pušį,
Skrodžia gerklę per pusę,
Kartais ir kuso:
Nagi, pušys, nagi, ūžkit!

Kartais šoka
Vargšas žvėrelis.
Šoka nuo kulipkos kelio,
Bet pašokus kulipka
Muša vargšą žvėrelį.

Kartais lekia paukštelis,
Žaidžia plunksnelėm,
Piktas medžiotojas
Su kilpom papjauna paukštelį...

Kartais lekioja
Pro pušyną ir pušį
Debesų aniuolėlis.
– Ei, debesėli, lengva jūsų pusė, –
Jūs skrendat į mylimą pusę...

O pušų
Tylus ilgėjimas
Žiba danguj
Dangaus aliejumi.
O kitą gi pušį laužo kalėjimas,
O kitai jau mirtis atėjo...

Visi mes čia
Suvaržyti:
Nei mums šlamėjus,
Nei mums kalbėjus,
Nei mums iš džiaugsmo puldinėjus, –
Mums tik tylėjus,
Mums tik ilgėtis,
Mums tik mylėjus,
Mums – tik nugalėjus...

Kai mėnuo žiba pilnas,
Kai žiba naktį pušys,
Kai juodas šilkas
Apkabinęs šilą kaip mergužę...

– Ė, kas ten liuoksi?
– Ė, kas ten striksi miško
Lyrinėj tyloje?
Ė, kas pušyne raitas joja?
– Ė, kas atjoja?..

Ė, gal tai liuoksi
Pušyne
Pražuvęs
Kryžiuotis.
Ė, gal tai čepsi pušim unijuotis
Šlechta.
Ė, gal tai eina per šilą žemaičiai
Priešų medžioti...

Ė, tai tik striksi šilo žvėreliai,
Ė, tai tik pykši šilo pušelės,
Ėm tau tik vaikšto šilo kalvos,
Paskliundos,
Skardžiai
Ir upeliai,
Ė, tai tik kalbas šiluose pušelės...

Į viršų

NERVŲ IŠSKLAIDYMAS

Jau ant medžių šakų
Tupi
Sutūpę lingvistai: –
Fi-fi-
Lia-lia-
Ga-ga-ga-ga.
Tokia šilelio likimo vaga: –
Pats Baranauskas dabar futuristas!

Taigi,
– Šile,
– Šileli.
Ar girdžiate šilely?
O už šilelio
Ar girdžiate?

Dangaus ir šilo pakrantėm
Pralėkė geri paukščiai –
Matyt, turbūt taipgi futuristai...

O čia pat,
Visaip išsimėtę
Ir ant šonų pargriuvę,
Guli miško stuobriai,
Drevės išsižioję ir kelmai pajuodę.

Ištiesusios kaip mergos kojas,
Guli paskliundos.
Ir kita aukštuma
Atstačiusi krūtį į dangų...

Pušų džiazbandas
Griežia žalias preliudijas.
Šoka grybai ir grybės
Ir kalba, pavyzdžiui, Neris...

– Gerbiami filologai!
Su šypsena ir gera širdim
Aš kalbėsiu dabar –
Koks mano nervuotas likims!

Prisipažįstu,
Daug kam iš mūsų
Nervai sukilę taip!
Toks nervuotas likims.
Kur kautynės eina –
Ten ir nervai
Kaip stygos ir kulipkos
Zvimbs ir zvimbs!..
Nervai – geras dalykas.
Nervai viską paims.
Aš bangomis nervuota,
Mano bangos nedings!..

Mano bangos nedings.
Sunervuos visą kraštą.
Su etnografiškom šaknim
Prisiųsiu jums raštą –
Iš –
Iš okupuoto krašto!

Ir pats Baranauskas
(Renegatas, vyskupas)
Jau futuristiškai kalba toliau: –
Kaip eržilas
Žvengia mano širdis,
Ir šokinėja minties stebulės.
Man patinka, Nerie,
Kad jūs nebegulit...

Širdie, mano eržile,
Veržkimės ir veržkimės;
Lai man,
Baranauskui,
Barankomis – raumenys,
Ir nervai – apyvarais.
Galingai pasikausime
Herojingam apyaušry...

Tik gyslose – kraujo gryno!
Nė vienas kamštis – nekimš!
Blaivaus maršo sietyne
Neklaidžios alkoholių šimts!
Širdžiai kelią išjungsim.
Mušk, plak, žūk laisvai.
Aš girdėjau – jums,
Jums gi,
Skrenda skrenda kovų laivai...

Į viršų

ŠVENTOS EISENOS

Ir kilo
Pakilo
Pušyno Gedimino kalnas
Ir žengia.
Nubudo ir Žvėrynas –
Ir gražiai žvengia.

O ties pušų
Vilkmergės keliu
Pabudo pušys.
Tikros pušys.
Pirma viena.
Tuojau kita,
Trečia,
Dešimts,
Šimtas,
Tūkstančiai.

O per pušis ir gatves,
Sako,
Dūkstančios
Vis šūkius
Ir šūkius
Vis sušūkstančios, –
Gana!

Ir eina jau gatvėmis
Visos pušyno bažnyčios.
Pirma eina Aušros ir Vartų bažnyčia,
Ir antra
Skambina varpais taip:
Šventa,
Šventa,
Šventa,
O!
Pranciškonų varpinyčia...

Ir eina visi vienuolynai,
Ir eina visos bažnyčios:
Šventa Jurgio bažnyčia
(Peršoko per Kačergos upelį),
Šventa Igno bažnyčia,
Šventa Mikalojaus bažnyčia,
Šventa gi Mykolo bažnyčia,
Šventa Jono bažnyčia,
Šventa Kazio (Kazimiero) bažnyčia,
Šventa Trejybės bažnyčia
Ir pati šventoji Katedra.

Visi
Vienuolynai (vyrų):
Benediktinų,
Pranciškonų,
Karmelitų,
Bazilionų bažnyčia,
Augustinų,
Spaso cerkvė
Su Polocko keliu
Ir sinagogų keliasdešimčia kerčių...

Kirchės ir
Moterų skaistūs vienuolynai
Eina ir eina!..

Ir visos jau gatvės
Išeina jau gatvėn: –
Totorių,
Vilniaus,
Trakų,
Švento Igno,
Rūdninkų,
Lydos,
Trakų kelias
Ir visi kiti dideli traktai...

O Anykščių pušys
Su bažnyčiom,
Su vienuolynais,
Su varpynyčiom
Dideliausiais šuoliais
Pirmyn ir pirmyn!

Klausosi apskritasis bokštas:
Kaip trata ir tarška
Žiogiukų kulkosvaidžiai:
Cig cag cak
Tak-tak-tak
Džiak-džiak-džiak...
Ir pirmaisiais lekia
Pavilnės krantais
Vilkų,
Zuikelių kariai,
Meškų kariai,
Žalvarnių kariai,
Pelelių kariai,
Ir vis kariai, kariai, kariai...
Ir staiga
Skelbia pati Katedra: -

Visiems praeiti
Prieš Gedimino kalną,
Kur vyskupas Baranauskas
Visiems, pats
Pačiupinės delną...

Iš knygos:
Žlabys-Žengė, Juozas. Pavasarių gramatikos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1992.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt