Agnė Klimavičiūtė

Iš ciklo UŽKALBĖJIMAI

„sušalę lubinai po motinos langu...“
„buitinių karų istorijos...“
Blanša
„ant manosios Itakės...“
„juk ir jums taip būna...“
„gegužio pusiaukelėj...“
„tik du dalykai gelbėjantys...“
„kokios absentiškai gundančios...“
„kartais visai be priežasties...“
„spenelių vietoj šįkart...“
„iš juoda – raščių gyvenimo puslapių...“
„paskutinės tankistės...“

Į viršų

***
sušalę
      lubinai po motinos langu
               prakąsta duonos kriaukšlė
        ir                 juodbruvės siratos
                                                sindromas

mano Viešpats –
bizantiška
mozaika
sudėliota iš
tūkstančių blyksnių
kasdien – – –

Į viršų

***
buitinių
karų istorijos
rūsiuose
po įvairiausiais
rakandais
ir
padargais
tyliai
spygčioja širdis –

dieviškasis koliažas

Į viršų

Blanša

mes
mylėsimės tyliai
virš melsvėjančio
miesto
ir
prietarų

o vidur-
nakčiui suskambus
virpėdamos
bėgsim laidoti
vaikystės
tramvajų

Į viršų

***
ant manosios
Itakės
pelenų šiandien
nebyliai žydi
ramunės

buvo–nebuvo–negalėjo būti
buvo–nebuvo–negalėjo būti

       buvo–
              nebuvo–
                        ne–galėjo būti

Į viršų

***
juk ir jums taip būna
atsibundi ryte toks
visas išplėštas
iš konteksto
be grimo ir
grimasų
tik su spygaujančia
mintim galvoje
o gal jau
šiandien

Į viršų

***
gegužio
pusiaukelėj
pasisodinus tavąją
sėklą
į širdies
juodadirvę
kasnakt
poteriausiu
mėnuliui naiviai
tikėdama
gyvenimo poezija

Į viršų

***
tik
du dalykai gelbėjantys
nuo manęs pačios:
vilnonės kojinės ir
krūtys
kvepiančios mirtim

Į viršų

***
kokios absentiškai
gundančios
moterys pirtyje:
atvirom
porom
siela
mažosiom lytinėm
lūpom

Į viršų

***
kartais
visai be priežasties
visai netyčia
supranti
jog sapnuoti vaikai niekada
negimsta
rytmečio drugiui nutūpus
ant lango

Į viršų

***
spenelių
vietoj šįkart
kantriai išsi–
tatuiruosiu
akis;

tegul jos
dabar drovėdamosi
skaičiuoja
skruzdėles

Į viršų

***
iš
juoda –
raščių
gyvenimo puslapių
dievobaimingai
varva
gatvės reklamų
folkloras ant
suvyniotų
į vakarykštį laikraštį
menkių galvų

at
kak
lio
ji
di
ver
si
ja

Į viršų

***
paskutinės
tankistės
AMORE GRANDE
baigėsi
sistemingai –

            c i a n i d u
               dviem

corpus delícti

bet
kas dabar pasakys
išblukusiose nuotraukose
gelsvi veidai nutyli

(ir vis kitaip nei vakar
ar rytoj)

2006 m.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt