TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
Laura Kalinauskaitė

EILĖRAŠČIAI

„žiema tūkstančiais kojų...“
„paseno nukaršo...“
„plukių aptaškytu...“
„džiaugeis užčiuopusi...“
„susmaigstyti bedančiai suolai...“
„išmyluok savo juodalksnius...“
„liturginės apeigos...“
„neišgirdėtas gėlas noras...“
„pirma diena...“
„išblukęs kvapas...“
„nakties paakiuos...“
„rankų darbo tyla...“
„sustyguotos naktys...“
„drėgnas žalčio...“

Į viršų

***
                      žiema
tūkstančiais kojų
mano paupiuos kartojasi
išgenėtą žodyną
                      gintaras
nemitologinis herojus
pernelyg droviai
kvatojuosi
nebeieško manęs
likimo pirštas
taip nelaiku pasipiršęs

Į viršų

***
paseno nukaršo
bet nemiršta
mano ilgesys –
sukurpta iš
šonkaulio gyvybė
ateik rytoj
ateik poryt
čia nebekvepia
vaiduokliais
nei vienatve
čia karšinamas
ilgesys

Į viršų

***
plukių aptaškytu
veidu
tavo nešiotė – likimas
linguos galvą
pabučiuotą anuokart
užrudintom garbanom
linguos

Į viršų

***
džiaugeis užčiuopusi
meilę
plonom sausgyslėm
srūvant
atodūsių metraštį
išgalvotam kojūgaly
pirštais nuslysta
nepridengtais
nepridegtais tavo lūpų
kampuos subtitrai
gin ta ri niai
darbo dienos

Į viršų

***
susmaigstyti
bedančiai suolai
į kaulėtą
parko krūtinę
šiukšlini monologai
ir kažkas pavogė
mano jaunystę
išeik pasivaikščiot
takeliais
takeliais
jie pabėgs nuo tavęs
jei išgąsdinsi

Į viršų

***
išmyluok
savo juodalksnius
raštuotais pakinkliais
mergaite
atbėgus prisisemti
ąsočių
tekančio vandens
apvagintom lūpom

Į viršų

***
liturginės apeigos
raukšlėm
raukšlelėm
būtieji laikai
kitiems nepaskolinti
sienų plyšiuos
sukaišiotom
nuodėmėm
veido akmenį
išlemens
melancholija

Į viršų

***
neišgirdėtas
gėlas noras
nuodėmklausy ateik
apvyniok mano kaklą
rudenio lapais
štai čia
išdžiūvus vaikystė

Į viršų

***
pirma diena
šukuosis vėlai
galvoje
ilgiesi ar dirbi
pasivėlinę metėme burtą
man šįkart
primirštais būdvardžiais
lūpas drėkintis
nakties iššieptus dantis
po vieną
blizgins plovėjai
žiovulys niekam nerūpi
tik užkemša burnas
paskutinė diena
nueina vėjais

Į viršų

***
išblukęs kvapas
ne tavo
laikini sapnai
laikiniems praeiviams
dalina žodžius
pamokslininko lūpos
išgerkime lietų
dar negimusį iš
dievo akių
belskis
  belskis
ir tau bus
     atidaryta

Į viršų

***
  nakties paakiuos
  išsiuvinėti sapnai

išmaldos prašantys
     skersgatviai

suglamžo pusdykes
      skrybėles

kur pasidėsime kai
          ištįs
      rytmečio
        kaklas
           ?

gedulingo geidulio
apšviestos kojos
neišnešiotu žemės kvapu
atėję paklausti
nerasit
vandens neatmiešto vynu
nei troškulio
tik skarabėjai faraono
kaklu

Į viršų

***
rankų darbo tyla
klipatėlės
išmainyta į duoną
pabūkime
medžiais spygliuočiais
rudenį ir žiemą
taip nesinori
nutilti
suskilusioj geldoj
užgims pamaldumas
gal ir mes
įroposim į dangų
dievo pirštais
išvarpytais kinivarpų

Į viršų

***
sustyguotos naktys
iš užančių byra skatikai
palaiminti valkatos
ras vakarienę
ilgai mokiaus tarti žodžius
kregždės ir kovarnis
kregždė ir kovarnis
ir tik tam
kad kvėpuotų į nugarą
šalta aliteracija

Į viršų

***
drėgnas žalčio
vangumas
apnuogintu kūnu
užsivilk
atskiduolės
nutylėtą ramybę
neužmiršto rudenio
trokštanti lūpom

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt