Justinas Macijauskas

Etiudas tylą verkiančiai moteriai¹

BESIRENGIANČIAI BŪTI SU JUO.
ESANČIAI SU JUO.
PALIKTAI JO.
PARSIDUODANČIAI JAM.
NE(SU)RANDANČIAI JO.

Prierašas su peizažu:
berniukas megztu beretuku kibina Neapolietę.

BESIRENGIANČIAI BŪTI SU JUO

   Kadangi įšokau į moralisto roges (tai būdinga visiems berniukams), siūlyčiau įsiklausyti į klasiko Nyčės perspėjimą (oho, koks Aš apsiskaitęs Justinas Macijauskas...): prieš žengdama šį žingsnį ramiai pagalvok, ar galėsi su tuo žmogumi gerai, pabrėžiu, gerai pasikalbėti po daugelio metų. Nekvailas buvo berniukas Nyčė. Taigi nueik su tuo berniuku į kiną (jei matytą, dar geriau), ir pažiūrėk, kokia jo reakcija Tavo gražiausiose vietose: kur Tau nuo gražumo traukia ašarą, tavo berniukas sėdi sau abejingas arba raukosi, arba valingai taisosi klyną, arba tose vietose, kur Tavo veidas tiesiog šviečia nuo šypsenos, jis surūgęs. Tai va, mergaite, žinok jis ne Tavo berniukas, nes anksčiau ar vėliau fizinio patrauklumo bei svaigimo Baigties akimirka ateis ir suras savąją Mirtį, o bendrumo, jau dabar aišku, jūs neturėsite. Įsigraužk į savo Nuojautą, tokią tikrai dar turi.
   Koks Jis turėtų būti? Ieškok Kūrėjo. Šios profesijos vyrukai paklausūs, todėl reti sutikti. Ieškok Jo, kadangi Tu esi Tyra, nepaliesta jokių falsifikatų, jokių cheminių lubrikantų, ciniškai slystančių nulipdytos Malonumų skulptūros briaunomis. Tavo Briaunos esti tikros ir sutiktos pačios Saulės jai vos gimus. Ieškok Kūrėjo -Jis Tave kurs. Kurs Tavąją Esatį, kaip tik Tu panorėsi, žinoma neaplenkiant ir Jo norelių. Jis neperkurs Jos - Ji tokia vienintelė, tačiau Kūrėjas Ją šlifuos, dailins, ir visa tai matant Kūriniui - Tau. Jis šventins tavąją Esatį savo kūrėjišku atsidavimu. Tu būsi Jam tarsi fajansas2, iš kurio Jis svajoja nužiesti savo visų išgyvenimų, Kęsmo, potyrių savasties Puodą. Ne bet kokį - iš Tyrumo. Ar dar tebesvarstai, ką pasirinkti..?
   Atsimink - tu esi Tyra. Tikra Tyruolė mergaitė. Tik kažin ar tai Tau padeda ar trukdo...? Tyra ne dėl savo poelgių, sumanymų ar dar kažin kokių Žemės dalykų. Tyra nes turi Įsčias. Sudėties ir Atimties irštvą, kurioje Vyksmas prilygsta Visatos tverčiai. Ir visgi kaip tik dėl to, Tu turi nesislapstyti ar saugotis, o atvirkščiai - imti ir Nustebinti.

ESANČIAI SU JUO

   Kaipgi gyventi su mumis, berniukais, kurie anot mokslininkų, bent gerą dešimtį metų vėluoja išsivystymu nuo Jūsų, mergaitės. Pradėkime nuo to, kad Tu jau magistrė ir su tinkamu išsilavinimu užpyksti ant savojo berniuko. Remdamasi mokslu labai ramiai jam gali atleisti, tikrai: pagalvok, Tau jau dvidešimt penkeri, o - jam galvoje ir galbūt visur kitur penkiolika (penktadienis). Prisimink save, kai buvai aštuntoje klasėje ir Tau daug kas paaiškės. Turėk vilties, kad tas berniukas iš aštuntos klasės ištrauks iki abitūros egzaminų. O kol kas, pats būdamas toks pat individas, kuriame tūno amžinas berniukas megztu beretuku, patarčiau elgtis su juo kaip su augančiu berniuku: primygtinai jam nieko nedrausk, nes kai draudi vaikui, jam būtinai knieti Tai padaryti. Kai Tu pirštą iškėlusi grėsmingai rėki: neik pas draugus to prakeikto futbolo žiūrėti, nes vėl blogai baigsi, žinok, tai nepadės. Jis tik pyktelės ir vis tiek darys savo, ir dar, priedo, avansu Tau padarys dar "įdomesnių" ir visaip kitaip negerų dalykų. Pabandyk būti pedagogiška: tik siūlyk, sufleruok, ir savo pavyzdžiu sudomink, suintriguok jį, parodydama, kad jam augti yra Erdvės. Erdvė vyrui yra tarsi Niekio išstūmimas lauk. Jam tai bus savojo Aš praplėštis, Sielos atsigaivaliojimas, vadinasi, ir Tau šis tas nuskils (jau po to). Kartkartėmis jį pagirk, - berniukams reikia šito, ne dėl to, kad ką nors padarytų. Girdama Jį gali net susigraudinti - moterys tai sugeba. Apskritai vyrams patinka, kai moterys tyliai verkia. Tylus elegantiškas ašaros nutekėjimas normalaus berniuko niekada nepaliks abejingo. Patikėk, jei megzta beretė nėra mėgstamiausia Tavo berniuko kepurytė, jis neatsilaikys.
   Neslėpk Objekto, į kurį įsistebėjo Tavasis berniukas. Jam daug kas iš to, kas leidžiama, yra neįdomu, ir atvirkščiai - jei nekaltomis gražiomis akimis pagiri, atrodytų pavojingą Objektą - gražią moterį, gražų tos moters rūbą, berniukui vien dėl to kartais mažiau patrauklus tas Objektas. Jei giria, jei leidžia - pašalina kliūtį, kurią jis turėtų įveikti.
   Būtų kvaila nesidžiaugti Tuo, ką turi. Kelkit savo savasčių Orgijas, nebijokit pasijusti mažais plaukuotais nendartaliečiais, gyvenančiais tik Instinktais ir kūno jutimu. Kartais to reikia. Būkit tarsi vedami Šopenhauerio minties (tik ne per daug), kad visoks grožis skatina daugintis,- kaip tik tai yra jo poveikio proprium: nuo žemiausio juslumo į Aukščiausią dvasingumą...
   Taigi, mergaite, visad atsimink: Qant'e bella giovinezza/ Ma si fugge tuttavia./ Chi vuol esser lieto, sia:/ Di doman non c'e certezza³.

   Ir neklausykit tų kvailų žmonių.
   Jei bandysi, mergaite, Tuo, ką turi, eksperimentuoti, manipuliuoti ir nesidžiaugti, tuomet tolesnių pastraipų neteks skaityti (laimei akims) - jas teks Patirti (nelaimė Tavajai Esačiai).

PALIKTAI JO

   Na štai, Mano brangioji, Tu likai viena. Tiesiog jaučiu, kad šiek tiek sutrikusi, vieniša, bet žinok, Tavo labai graži šypsena. Tokia nusilaukusi. Tik labai liūdnos akys. Labai tiktų gražūs tamsūs akiniai. Dabar yra tokių gražių akinukų - plačių ir nelabai, su jais jausiesi saugesnė, be to, berniukai nematys Tavo liūdnų akių. Jeigu jis tave paliko ar jūs geriausiu atveju nutarėte, kad galite būti vieni ir visai neprastai jaustis, tai tuomet Tau nepatariu rengtis "kažkieno" keršto machinacijoms. Juk tai, kas Tau atrodo teisinga, yra tik Tavo tiesa ir tik šią akimirką. Sąmokslaudama nusidedi kažkiek, bet juk tuo nieko nebepakeisi, tik galbūt pabloginsi, pagaliau ištrinsi tuos prisiminimus, tą laukimą, šypseną, tą gražų apsiverkimą... Nieko nelaimėsi, tik sunaikinsi. O "kažkiek" paliks Tau labai daug. Pasekmė. Ir išvis, negalvok, mergaite, kad tas žodelytis, kartais turintis net ir plaukuotą kūną - "kažkas", "kažkiek" yra nekaltas. O ne... Anot A.Šliogerio, Kažkas yra nepavejamas ir nepagaunamas. Kažkas - nei daiktas, nei žodis, nei būtis, nei visiška niekybė. Kažkas neturi formos. Kažkas nepaaiškinimas. Kažkas netelpa į jokius logikos dėsnius, rėmus, neišreiškiamas jokia formule ar lygtimi (dar gražiau...) Kažkas neturi Esmės. Tai galbūt kalbėjimas apie Kažką ir bandymas jį nužudyti nėra ir negali būti esmingas? Galbūt net neverta leistis į dialogą (o tavo, mergaite, atveju - keršto Sąmokslą) su žmogumi, kurio praeities gyvenimas buvo Kažko vaikymasis ir Kažko kūrinys, vienintelis kūrinys, yra tik varganas ėjimas Kažko link..? Taigi, mergaite, menki juokai su "kažko kažkiek". Tebūnie Jam žemelė lengva, kaip sako mūsų ar kieno dar bočiai4, o Tu rauskis gilyn. Nesi juk kokia pamaiva.
   Neprarask savasties; kai dar nepralaimėjusi - nesuaugusi bėgai prie jūros pirkti ledų vafliniame kaušelyje... Ar pameni? Jauskis būtent taip. Aplink save Laimingas gimdo dešimtį laimingų, - tai įrodyta ne tik poetų, bet ir psichologų. Tegul bent vienas nušvinta ir būna ramus, tebūnie tai nors ir nedidelė, bet dovana žmonijai.
   Šypsokis, nes tai Tavo pergalė prieš aplinkybes, džinsai prieš 70-ųjų santvarką, dažnai, kaip mums atrodo, sušiktą gyvenimą, kai pasinori rėkti. Kai labai norisi - išsirėk, išsiirk, išsirk, išsiriek ir išsiek! Tai profesionalo patarimas: tai padeda, bet geriau rėkti magiško Esmo užerdviuose - miške, laukymėje. Ten, kur niekas Tavęs negirdi, nemato, nes Tu išlikai, aš tikiuosi, išdidi, net kiek egocentriška, ir netgi iki galo altruistė.
   Tik neužsimerk. Neregimybė negali būti graži.
   Tu sakai, baisu ir tragiška, kad Jo nėra. Žinok, tragiška ne tai, kad miršti, vadinasi, ne tai, kad Jo nėra, tačiau tragiška, kad gyveni ir žinai, jog mirsi, vadinasi, žinai, kad Jo nebus. Kuri situacija tuomet Tau minkštesnė? Žinojimas ar Esatis...
   Tu sakai - žiauru5, nes dabar bijai pajusti net Simpatiją. Bijai suklusti ties kažkieno Niekuma - taip dabar tai vadini?
   O aš Tau, tarsi koks filosofas, sakau - gal visgi norėtum, kad nors menka dalelyte parodyčiau, jog mes ne iš Gėrio sulipdyti, nes Malonumas mums nesužadina Tokio įspūdžio kaip Skausmas...6 Gali vadinti tai kaip tik nori - das liebende kampf ar nukvaišusių kvantų perfomancu. Arba tiesiog - Įspūdžio nutekėjimu...
   Bet netapk prašanti malonės ir pasigailėjimo verta. Tuomet nesutiksi nei Don Žuano nei jaunojo Verterio.

PARSIDUODANČIAI JAM7

   Brangioji, visai pamiršau, gyvenimas privertė Tave dėl Jo grumtis, pardavinėti save. To nenorėjai, bet dabar nebematai kitos išeities, bent jau kol Tavo išvaizda leidžia Tai daryti. Norėčiau Tave nuraminti. Prieš kurį laiką vieno Olandijos miestelio savivaldybė balsavo apmokėti sergančiam žmogui mokamos mergaitės paslaugas, atsižvelgdama į gydytojų pažymą, jog pusiau paralyžiuoto vyro sveikata po jos apsilankymo labai pagerėja. Nežinau, ar tai Tave (pa)guos, visgi mano akimis - tai yra vienas humaniškiausių šiuolaikinės Europos nutarimų. Ne puritoniškos, o laisvėjančios - žmogui palengvinančios kančias. Z.Freudas sakė: "Išvaduoti nuo kančių žmogaus neįmanoma, bet mūsų tikslas - išvaduoti jį nuo nereikalingų kančių".
   Tau sako, o galbūt ir pati kartais pagalvoji, kad Tai darai šaltai, tylėdama, be jokios graužaties, tarsi nesijausdama kalta. Būtent. Dėl ko kalta? Nesijausk kalta, Tu prieš nieką nenusikaltai, nes tą vyrą, kurį neva iš "kažko" (ir vėl - "kažkas) pavagi, paprasčiausiai užsidirbi.
   Ir toliau Tylėk. Moters tylėjimas yra neatremiama Jos galybė. Kalbanti moteris yra bejėgė.
   Ir jei tau koks berniukas Nyčė ateina ir pasako, jog Tu, Moteris, esi lanksti ir nepastovi plūduriuojanti plėvė paviršutiniškuose vandenyse, turinti maldauti, kad surastum Gelmę savo Išorei, vadinasi Jis paskambino ne į tas duris. Nebent apsimetė santechniku ir Tu ji pati įsileidai. Taip kartais irgi nutinka.
   Vyras tėra Neršėjas. Jis net neršt kartais nemoka. Kol atplauks iki tavęs ir Neršyklos, tai vaje! Pakeliui įsipainios į galybę vandens augmenijos ir pan. O ką jau kalbėti apie jo išnerštus Ikrus - jei būtų alkanesnis suvalgytų net ir juos. Kitas pasakys - Neršimas, o tai daug! Neršimas yra visa ko Padėtis, tai "vyras su botagėliu" ir t.t. Cha! Tokios šnekos verčia mane pergalvoti savo prigimtį... Štai kas yra: tas Neršalas tėra falsifikuotos substancijos pripildytas bevaisis padaras. Tai Tu jį apvaisini. Nes vyras savąjį Vaismenį gauna iš pasaulio, vadinasi, iš Moters. Apvaisindamas moterį, vyras gražina tik mažą dalelę to, ką iš Jos gavo. Jis amžinasis skolininkas. Nelaimingasis (tik jam to nesuvokiant) - Don Kichotas, tik ne Beprasmio kovoje, o pasiklydęs savo Esmo suvoktyje, visai kitokioje nei Jis kad galvoja ar ją įsivaizduoja esant. Tai Jis turi nuolat parsidavinėti (ir vėl gi, tai daro net pats nesuvokdamas), kad tik atiduotų Tau Amžinąją skolą.
   Jei Tau reikia grumtis už gyvenimą Priešakiu (priekiu), žinok, tai ne pats didžiausias nusikaltimas. Atsivertęs laikraščius supranti: Tavo didžiausias nusikaltimas yra Angelo pasiklydimas einant į Tikslą.

NE(SU)RANDANČIAI JO

   Ar nepagalvoji, kad senasis Jo idealas Tavo mažytėje sieloje pernelyg ilgai užsitūnojo? Ar nepagalvoji, kad jeigu tas, senasis ir gerasis, kaip Tu sakai, Idealas nebūtų vogčia gyvenąs Tavo viduje (+-3 metus), tai tuomet Tau visai neprasta būtų gyventi? Taptum Laisva, žydinti ir plati savąja Esatimi neapolietė, su gėlėta suknele ir iš vytelių pintu krepšiu, pilnu apelsinais kvepiančių ir panašiai išrodančių (At)Gaivos Būties burbuliukų... Kartais Tas būtasis ir išsisunkęs Objektas užstoja Autentišką ir esantį šalia, visai čia pat. Žinau, likę vieni mes užmerkiam akis, kad nematytumėm bekybančių mūsų užerdviuose ir anterdviuose Tiesų, tačiau ir visgi - net ir užmerktas Idealas yra negražus.
   Suprantu, kad Atmintis Tau svarbi, o kas glūdi joje dar svarbiau. Netgi, anot A.Šliogerio, atmintis yra "kaip moters Krūties aptakumas" - Ten daug gerų ir švelnių dalykų... Ir visgi, Tu pati žinai, kad kartais Atmintis kliudo įeiti kitai, naujai, bet panašiai savasčiai. Nepabandžiusi juk nesužinosi, kvailute.
R.M.Rilkė kalbėjo, kad Dievas yra, tačiau žmonėms Jį užstoja Kristus... Pasakysi - nevykęs palyginimas. Kažin... Pagalvok, mergaite, kodėl Tavasis vis neateina, nesusipažįsta su tavosiomis Įsčiomis, gal todėl, kad jas užstoja Kažkoks Ikaras vardu? O gal tiesiog todėl, kad Tu, kaip koks gerai pateptas stūmoklis vykdai Stumties procesą - išstumi Jį iš(nuo) savęs, nuo savųjų Šv. Įsčių kuo tolyn; gal, sakau, tuomet gyveni froidiškame patogeniniame išstūmimo Vyksme [Verdrängung]...? Nuolatinis priešinimasis, Baimė Išleisti savuosius, jau nuo įtampos išprotėjusius Elektronus ir Įsileisti Jo... Žodžiu, gali visko prisigalvoti. Galima apkaltinti Jį kokia nors siaubinga ar net juokinga fizine Yda, kurios neįmanoma patikrinti; jei tokius įsivaizdavimus dar ir galėtum patikrinti, tai net tam pasitvirtinus, vaizduotė visa tai sušvelnintų. Kovoti su vaizduote gali tik pati vaizduotė. Henrikas III tai labai gerai žinojo, kai skleidė visokius dalykėlius apie kunigaikštienę de Monpansjė. Tad Nestabdyk! Išsiskleisk! Nebūk dar viena Pavyzdžio carefully careless⁸ mados auka, berods taip, XVIII-XIX a. Anglijoje, Bond Street'e buvo vadinama Mada...

   Ar pameni vasaros atostogas kalnuose. Tuose kalnuose labai anksti nutinka Ruduo. Ir kuomet vieną rytą Tau atėjo laikas palikti kalnus, grįžti namo, viską gaubė tiršta migla ir purškė smulkūs šalto lietaus lašai. Tačiau Tu išsivežei gerųjų savo dienų Saulę ir, be dėkingų atsiminimų, dar smagios drąsos būsimiems Keliams, kopimui į savąjį Siekties⁹ kalną.
   Tu sakai negirdi Kitojo sielos kalbos, o tik To vienintelio, "kažkada" buvusio. Negirdi iš Jos slystančių žodžių. O galbūt nesigirdi todėl, kad toje Jo Sieloje nėra žodžių, o tik skambanti Muzika. Vien tik Muzika...
   Žinau, Tavo Sielutė dabar jaučiasi kaip trypiamos nuodvasos Išgesos. Tu jautiesi kaip nenuskinta gėlė, praėjus visoms įmanomoms gėlių dovanojimo šventėms. Nieko, praeis. Išlauktis kartais būna vertingesnė už greitai ištiktą Sutiktį...

*

Prisimink: Tu eini kopomis nuo jūros namo. Laižai savo mėgstamą plombyrą... Tu patinki berniukui, bet jis Tave kiek nervina, nes atvirai rodo savo simpatijas. Eini per smėlį, brauki pėdomis švelnią jo Esatį, vasara, ir pėdos lieka smėlyje; berniukas taiko į Tavo pėdas. Tu nusijuoki, gal net piktokai - "Aš ne tokia", ir pradedi eiti atbula. Berniukas irgi eina atbulas Tavo pėdomis...
Tu žinojai, kad viskas dar prieš akis ir kad sudaužysi dar daug širdžių berniukams megztais beretukais. Tavo reikalas, jutai simpatiją ar susierzinimą, bet Tai turėjai - jis Tave mylėjo. Šyptelėk, nes tai jau nemažai. Žinau, Tau sunku įtikti, bet imk ir prisiliesk dar prie vieno beretuko, pabūki nerūpestinga Neapoliete. Taip nebūna? Būna. Bus!

Rimtos pastabos šiam etiudui

Dėkoju aktoriui Romui Ramanauskui už jo jį gelbstinčius bandymus rašyti, už jo mintį, kad moteriai labiau tinka ašara, o ne vyriškumas, o man už suteiktą raštuotą įkvėpimą pažinti moterį Kitaip. Keista..? Ar gali kito vyro mintys kitam vyrui padėti pažinti moterį? Gali. Kuomet Ji yra tave supančios Esaties, Kęsmo, Niekio, vadinasi, gyvenimo Moteris, o Jis, kaip bendrakeleivis, kopiantis kartu su manimi į Siekio kalną...

***

Kodėl šiame tekstulyje braukomos kai kurių žodžių pirmosios raidės ar skiemenys? Pabodo rašyti svarbų Žodį ir matyti, kaip žmogus nemato jo visos esmės. Visos... Na, pernelyg drąsiai pasakyta. Visos neužmatys net patsai Sakinys. Tiesiog svarbios dalies. Kaip priversti Jį užkliūti už Žodžio, o ne už sakinio? Kaip pritempti tą žmogėną prie suvokties su Žodžiu susibuvimo? Nugi tik pabraukimu! Ir ne kitaip.

¹ - Skyriaus pavadinimo paaiškinimas: vyrams patinka, kai moterys tyliai verkia. (ne tyliai verkia, o verkia tyliai). Tylos išverkimas. (>>>Atgal)
² - Balta aukštos kokybės molio masė, iš kurios žiedžiami indai. (>>>Atgal)
³ - Koks bebūtų nuostabus
     Žydinčios jaunystės laikas,
     Mėgaukis juo tarsi vaikas,
     Nes Rytoj Jo nebebus... (It.) (Lorenzo Medici) (>>>Atgal)
⁴ - Ši sakinio dalis labiau tiktų Juliaus Albino Herbačiausko stiliukui - išsišiepusiam demonui su skrybėle. (>>>Atgal)
⁵ - Žiaurumas - tai tik kenčianti Simpatija. Valdžia - pirmoji Laimė po Meilės. nes ji tariasi galinti valdyti simpatiją. (>>>Atgal)
⁶ - Paskaitykite asketinio principo analizę. Bentham. Traites de Lègislation, I t. - Nuolankiai būtybei malonumas kyla iš Kančios. (>>>Atgal)
⁷ - Anglų laikraštis Examiner ataskaitoje apie karalienės teismo procesą (1820 metų rugsėjo 3 d., Nr.662) priduria: "Mūsų krašte vyraujanti lytinės moralės sistema tūkstančius moterų paverčia... prostitutėmis, kurias padorios moterys niekina, o dori vyrai naudojasi privilegija pas jas lankytis, ir niekas čia neįžiūri kažko daugiau kaip atleidžiamą nuodėmę".
O Kas yra Padori ir Nepadori moteris, klausia berniukas? (Aut. past.) (>>>Atgal)
⁸ - Susirūpinęs nerūpestingumas (angl.) Taip XVIII-XIX a. Anglijoje, Bond Street'e buvo vadinama Mada. (>>>Atgal)
⁹ - Yra du kalnai: Siekio vyrams ir Siekties moterims. (>>>Atgal)

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt