TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
Aidas Marčėnas
Eilėraščiai iš knygos „ANGELAS“

Taip
Prarastas laikas
Išlaužta spyna
Šitas eilėraštis yra
Tik tiek mano minčių
Tirono mirtis
Saulėlydžio žmonės jie
Paprastas eilėraštis
Ir jau nieko nenoriu turėti
Šėtono karalystė
Liepsnojantis lapas
(Nežiūrėk angelas)

Į viršų

TAIP

taip
tikriausiai smagu
būtų tverti pasaulius

štai paprastai žodis tėvas
ir žodis motina nesusimąstant štai
iš jų dar viena visata apibendrink
jei nori tačiau
žodis nežinau ir žodis myliu

štai (jei ištversi)
irgi dėl saulės energijos
spengiančioje mano smegenų vienutėje
prasikala mažas daigelis

anava pats savyje pumpuras jau

tavo vaizduotėje
sprogsta

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

PRARASTAS LAIKAS

liūdni kambariai
kuriuose mūsų nėra:
prieblandoj kažkas uždega žvakę
kažkas šmėsteli amalgamoje

atverstoje vaikystės knygoje
Sancta Maria skrodžia bangas
maži porcelianiniai drambliukai
spiečiasi aplink žvakidę:
tai motinos sapnas (ir ten
nebėra mūsų

ir visgi mes esame:
prarastajam laike
gelmenyse bundančios atminties
erdvėje sakralinio ryšio
tarp daiktų
kurie virto į dulkes)

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

IŠLAUŽTA SPYNA

ar aš aiškiai kalbu dabar
yra toksai laikas kad norint
išsaugot vertybes jas reikia
rakinti eilėraščiui reikia atrast
atitinkantį raktą septynias
duris atrakinti į Nieką

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

ŠITAS EILĖRAŠTIS YRA

šitas eilėraštis yra vienam mano draugui
kuris pasiryžęs pasiekti kuršių marias
naktimis kai kada prisipūtęs guminę valtį
plaukia pasroviui nerimi
ligi centrinės universalinės parduotuvės
kol valtyje oro nelieka
nes prasta jo valtis kaip šitas
eilėraštis tačiau plaukia

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

TIK TIEK MANO MINČIŲ

tik tiek mano minčių
dabar kai bokšto laikrodis
muša vienuoliktą pareiti namo
kristi į lovą ir miegot
ligi švilpimo pirmųjų varnėnų
negalvot apie nieką

štai toks paskutinis
šios žiemos eilėraštis
liūdnas gal
kvailas tikriausiai
visai neeilėraštis

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

TIRONO MIRTIS

trisdešimt metų tirono mirties
tavo vardu šaukiausi aš Viešpatie.
Kumštį iškėlęs
grūmojau tautos vardu.
Buvau aš teisingas
įniršy savo buvau
drąsus ir nepaperkamas.
Ir gerbė mane
vyrai ir moterys
ir tikėjo manim. O dabar
kada kumštis nuleistas maldai
ką matau aš Viešpatie
delne atgniaužtam?
Trisdešimt tamsėjančių monetų
kuriose iškaltas tironas?

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

SAULĖLYDŽIO ŽMONĖS JIE

saulėlydžio žmonės jie
sėdi prie langų arba
eidami gatve sustoja
jie žiūri į vakarus o ten
įsivaizduok leidžiasi saulė
ir jie tampa rausvi
kaip ir sniegas

tai tik tiek
apie saulėlydžio žmones

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

PAPRASTAS EILĖRAŠTIS

gal išties verta per naktį
galvoti apie būties dalykus
grumtis su galybe užplūdusių klausimų
vien tam kad švintant
pirmam prabilt apie sniegą
kuris naktį iškrito žiūrėk
kaip netikėtai keičiasi metų laikai
medžiuose nustebusios kaip ir aš
suklega apsnigtos varnos
purvina aikštė prieš mūsų langus
tampa balta kaip nekaltas popieriaus lapas
kur be gilių išvedžiojimų
įrašau meilės žodžius pavasariui
kurio ii linkiu sulaukti
visiems bundančio miesto piliečiams

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

IR JAU NIEKO NENORIU TURĖTI

ir jau nieko nenoriu. turėti
kai pro srūvantį temstantį laiką
man kas kartą sunkiau įžiūrėti
tai kas mano gyvenimą laiko

mažą vaiką ir seną malūną
tylų vasaros vakarą žiūrint
į vakarės žvaigždės laikinumą
su tavim šieno kaugėje gulint

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

ŠĖTONO KARALYSTĖ

mes prie urnų prisiekėm daugiau.
                                       nemokėsime duoklės
išskalauti veidai rūsiuose užkankinta mintis
mes šitie kur dabar karalystėje tartum
                                       vaiduokliai
vis vaidenasi mums vis šviesesnė šviesi
                                       ateitis

mes meluojam gudriau. mes vergaujam
                                       šėtono pagundoms
mes paklūstam golemoms nes mums
                                       nepaklūsta mirtis
mus prarijo giliai kelios saldžios
                                       paauksintos burnos
mus uždarė giliai geležinė valdovo širdis

čia gyvenimas mūsų kasdien čia jį mirštam
                                       iš naujo
čia diena po dienos vis skaudžiau vis
                                       skurdžiau vakarėjam
čia krikščioniškam kraujui įlieja
                                       mamoniško kraujo
čia nėra ateities nes čia vietos nėra
                                       sutvėrėjui

mes iš čia kur baisu kur siaubinga gyventi
                                       numirti
kur krenti užmarštin. tartum dirbi
                                       nežmoniškus darbus
mes iš čia kur mums kirs paskutinį ir
                                       mirtiną kirtį
mūsų broliai iškėlę eilėraščius mūsų kaip
                                       kardus

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

LIEPSNOJANTIS LAPAS

tu liepsnojantis lapas liepsnojančio medžio
                                               kai naktį
nusigręžę nuo tavo šviesos vis kartoja -
                                               beprotis –
tu sekundė tiesos kuri regintį verčia apakti:
vis skaidriau ir skaidriau tau reikės šitoj
                                               žemėj kartotis

tu ta žygio daina kuri praneša gerą
                                               naujieną
tu peiliu susižeidusiam vaikui kraujuotas
                                               gyslotis
tu vos virpantis rytas kuris virs į
                                               gaudžiančią dieną:
vis skaidriau ir skaidriau tau reikės šitoj
                                               žemėj kartotis

saulės pieno upe tu teki nei mergaitės
                                               svajonė
pro jos džiaugsmo pilis į kažkur vos
                                               nujaučiamas žiotis
vis aiškesnė prasmė šitos tau begalinės
                                               kelionės:
vis skaidriau ir skaidriau tau reikės šitoj
                                               žemėj kartotis

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

(NEŽIŪRĖK ANGELAS)

nežiūrėk angelas
tupintis klevo viršūnėje
visas pastėręs nuo šalčio
mirguliuojantis šviesoje piktas
kaip niekada nežiūrėk
(pasiimk savo vėją ir eik)

Marčėnas, Aidas. Angelas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt