<< Atgal
Birutė Marcinkevičiūtė
Eilėraščiai iš knygos SOLO
išmokti visokių triukų...
Šuniškas eilėraštis
Meilės pėda
Smilga
Pasakos pinklės
XX amžiaus peizažas
Japonas
dulkėtas žmogau...
Diena, kada atėjo laikas grįžti...
po vidurnakčio...
tas ritmas iš tylos...
Solo
Į viršų
***
išmokti visokių triukų
vilkėti fraką, peruką
mikliai keisti grimą ir kaukes
šaudyti (iš tuščio šautuvo)
laikyti špagą, špygą (kišenėj)
nepamiršti iškalbos meno
ir pačių paprasčiausių dalykų
kvėpavimo, dikcijos, elegancijos
formos, santykio
(kad paskui, vieną dieną suprastum
KAM visa tai, ir ne tik...) |
įveikti visas baimes
traumas, ligas didybės
maniją, depresiją, nerimą
slogą, laikiną meilę
dar būtinai saikingai gerti ir valgyti
lavinti ne tik kūną
atmintį, klausą, skonį
vieną po kito skaityti
Nietzschę, Freudą, Platoną, klasikus
(dviračiai seniai išrasti
bet ne visi dar keliai...)
išmokti alsuoti giliai
kad užmigtum
nepamiršti jogos, tylos, meditacijų
garsų terapijos, šokių
išmokti visokių
menuetų, valsų, duetų
piruetų, tango, baleto
striptizo ir net
išmokti stovėti tamsoje
būti paskutiniu
išmokti laukti
(kol pagaliau nusišypsos laimė vieną dieną
visų akivaizdoje pakilti spindulio balto švieson
ir, viską užmiršus, pereiti lyną ploniausią,
užmerktomis akimis, lengvai tarsi koptum
žvaigždynais, likimo styga, staiga
supratus KAM visa tai, ir ne tik...) |
ir kas benutiks
virtuoziškai išsisukti
koketiškai šypsotis
elegantiškai lenktis
mįslingai tylėti
fotogeniškai atrodyti, tačiau
filosofiškai žvelgti į viską
(staiga supratus KAM visa tai, staiga
suklusus, kaip verčiasi, virpa,
kūlvirsčiais skrieja maža
akrobatė širdis...) |
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
ŠUNIŠKAS EILĖRAŠTIS
kažkas užtrenks duris
ir liksiu vienas
braidysiu alkanas po sniegą
girdėdamas tik savo pėdas
už medžio gal surasiu kitą pėdą
nešunišką ir šiltą
kaip namai
kažkas prieis
paglostys ausį
pastums ledinį kaulą
kažkas pririš
paskui išves
kad nepamirščiau
kaip atrodo saulė
kažkas parduos
nupirks ir vėl parduos
ir vėl užtrenks duris
paleidęs akmenį kaip kaulą
kažkas išties tik tuščią ranką
ir eisiu ištikimas jam tarnaut
ir šoksiu inkšdamas šuns valsą
ir lauksiu vaiko gailestingo žvilgsnio
o naktimis sapnuosiu kitą pėdą
nešunišką ir šiltą
kaip namai...
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
MEILĖS PĖDA
iš kurios
gėrei tiek amžių
avinėli paklydęs
kurią kažkada priėjai
žiūrėjai į sklidiną gelmę
palinkęs atvaizdą gėrei
skendai
nežinojai
nuodėmė tai
ar sparnai
kadaise piemuo
iš rojaus išvarė
ištroškusį atvedė
tarė
n e g e r k i š t o s p ė d o s
n e s n e b e g r į š i
į l a u k u s t y r o s m ė n e s i e n o s
p a s p i e m e n į v e r k i a n t į . . .
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
SMILGA
atleisk ąžuole
nesu tu
šerdies neturiu
bet geriu
tavo gėlą
toli
tam pačiam kely
užkasti mūsų žingsniai
giliai
aš paguost tavęs negaliu
tu paguost manęs negali
abu tik
vienos pakelės
nebyliai
klausytis kaip laikas
boružė stiebu
skubėdama
slenka
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
PASAKOS PINKLĖS
širdis
kaip raistas
kurin įsmeigta
kvailio strėlė
vargšė varlė
karalienė beprotiškos
meilės
vargšas kvailys
jei ne šitas užkeiktas
roplys
ir jam gal kitaip
būt atrodęs pasaulis...
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
XX AMŽIAUS PEIZAŽAS
žmonės baltuos kambariuos
pro langus žemyn
žiūrintys
į horizontą
vienos nakties kambariuos
spalvoti ekranai
tylą ir naktį sugriauna
sienas nudažo
šaukia šaudo kažkas
griuvėsiais požemiais rieda
žmonės baltuos kambariuos
jie grįžta vėlai
per vėlai
viens kitą
pasaulio krašte suranda
ir mylisi mylisi mylisi
nemiršta ilgai
per ilgai
sustingę
prie baltųjų ekranų
byrančių raidžių
krintančių į amžinybę
neįrašytų į atmintį
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
JAPONAS
at seven o'clock in the morning
I go to the library
because subway
is awfully crowded at eight
I spend one hour in the café
in business street
they are already open
then until 2 p.m. I read
I can also sleep
then I have my lunch
I go to my Office
sometimes I change something:
at first to my Office
then to the library
sometimes I go to the movie
I love to go to the movie
and that is
my life
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
***
dulkėtas žmogau
atrakink namus
gėlą grąžinančius
atrakink ežerą tylintį
mėnesienos aky išlietą
kai vienišas grįši
atrakink tuos namus iš lėto
nes ir vėl kaip kadaise
kartojasi
vis tos pačios
tos pačios istorijos
išvykimų toli
sugrįžimų atgal
nugalėtais
broliais naktų
viens kito vergais
poetais
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
***
Diena, kada atėjo laikas grįžti.
Atlikti pareigą.
Aplankyti kapus.
Ieškoti, ieškoti tarp daugybės kitų.
Lyg senų namų, sugriauto miesto tyloj...
Už antkapio rasti nudaužtą butelį.
Atnešti vandens, suvilgyti žolę.
Atmintį. Degti žvakes, kurias
vis užpučia vėjas.
Paskui sugrįžti namo,
į savo laikiną kambarį.
Langu į medį.
Diena, kada atėjo laikas verkti.
Už kelis mėnesius.
Už kelis metus.
Už kelis žmones.
Medžio balsu.
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
***
po vidurnakčio
kada visos tavo stotys
visi sudie
tėra lašas
net nebe lašas
skaidri pabudimo
ašara
tarsi žiūrėtum
iš amžių
iš jau kitur
į save
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
***
tas ritmas iš tylos
ramybės žemė
ramybės smėlin
pačios grimzta kojos
jei klaustų rojus
atsakyčiau
kelias
lengvumas ir
aguonų akys
rugių plaukuos...
jei klaustų rojus
atsakyčiau
žemė
ramybės slėnis
į kurį sugrįžtam
ir susitinkam vėl
rugių plaukuos
aguonų akyse
gyvi ir mirę
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
SOLO
scenoj nebėr dekoracijų,
tiktai šviesa,
šviesos takas
tik nebylio veidas
paryškintos akys,
suknelė juoda,
rankos, asketiškai tuščios
tyla tarsi riksmas
tai, ko niekad
apie ką visados
prieš atsisveikinant,
uždangai krintant,
pabundant
Marcinkevičiūtė, Birutė. Solo: Eilėraščiai. Vilnius:
Strofa, 2001.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|