Vaiva Mlinkauskaitė

kas ten?

– kas ten?
– kur, ten?
– va ten, kur tądien tu sėdėjai.
– sėdėjau? aš?
– taip. tu.
– dabar tik atvykau, taip kaip galėjau, kažkur tenai sėdėti tądien?
– na nežinau, bet ten kažkas sėdėjo.
– ne aš!
– tada kažkas… vėl klausiu. Kas ten?
– kur ten?
– na ten, kur tądien tas sėdėjo.
– kas toks?
– na tas, kurs atvežė tave.
– aš vienas atvykau. manęs nieks nelydėjo.
– tada kas tas, kurs tądien ten sėdėjo?
– sakau! dabar tik atvykau! čia nieko nepažįstu.
– kaip nieko? juk tądien tu su tuo kalbėjais.
– kada? su kuo?
– su tuo, kurs tądien ten sėdėjo.
– aš nekalbėjau!
– na gal tylėjot.
– ir netylėjau. dabar tik atvykau! SAKAU DABAR! MANĘS NIEKS NELYDĖJO!
– jei netylėjai, tai kalbėjais su tuo, kurs tądien tenai sėdėjo.
– dar kartą tau sakau! ŽMOGAU! DABAR TIK ATVYKAU. čia nieko nepažįstu.
– gerai, nerėk. girdžiu. nereikia įsižeisti!
– VAJĖZAU! ČIA BAIGIU PAKLAIKTI!
– nedaug juk teprašau…
– na ko?
– tik pasakyk. KAS TEN?
– ... ten tas.
– kas toks?
– na tas, kurs tądien ten sėdėjo.
– kur ten?
– ar aš žinau. tu klausi, o aš atsakau.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt