Jaunas Apolonas
Piemenaitė
Pabučiavimas
Vasara praėjo
Apleistam parke
Prieblandos ir snaigės

JAUNAS APOLONAS

Pabalnotas jau pegasas
Kojom žemę kasa.
Nepamirški mano pasą –
Skrisim į parnasą.

Žalias vėjas šalim skrieja –
Su mumis nespėja,
Mes sutinkam žalią vėją,
Mes pralenkiam vėją.

Du, du, du, du – dreba oras –
Žvengia taip motoras.
Mirga mirga simaforas –
Žalias ir raudonas.

Mano jaunas Apolonas
Sauja ugnį žeria:
– Na, sakyk, ar nemalonu
Tarp dangaus ir žemės?

Į viršų

PIEMENAITĖ

Daržely diemedis verkšleno
Auksinių ašarų ugny –
Saulutei tekant margas karves
Giniau rasotan pagirin –

Man baltas kojas rasos plauja,
Saulutė kaitina veidan –
Naktigoniai iš miško joja
Ten vieškeliu ir moja man –

Vosilkos, degančios aguonos –
Tik mirga, mirga rugiuose –
Krūtinėje daina banguoja
Viltim rasota ir šviesia –

Myliu juodakį čigoniuką!
Iš raudonųjų dobilų
Jam vakar pyniau čia vainiką,
O šiandien ilgesį pinu –

Į viršų

PABUČIAVIMAS

Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir, kaip žaibas staigus ir svaigus, kaip naktis –
O galinga pagunda! – Ir šventieji suklumpa..
Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis.

Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų –
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
Ji, kaip vergė, prie tavęs dieną naktį rymos.

Ne gyvatė įkando – karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna –
Negaliu aš pamiršti... Ne žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros – bendro laužo liepsna!

Į viršų

VASARA PRAĖJO

„Vasara praėjo, vasara praėjo! –“
Groja vėjo smuikas, rudeninio vėjo.
Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo:
„Vasara praėjo, vasara praėjo!“.

Gauskit, visos stygos, gauskite pašėlę!
Grokit mano skausmą, grokit mano gėlą!
Miršta aukso dienos, saulėje viešėję –
Grokit vėjo stygos, grokite pašėlę!

Į viršų

APLEISTAM PARKE

Kai čia orkestras grojo ir žydėjo gėlės,
Buvai ir tu, baltasis mano džiaugsme!
Dabar taikai apleisti – rauda vėjas –
Ir lapai skrenda, kaip geltoni paukščiai.

Ir mintys, tos kankinančios, taip margos:
Paliki čia jaunystę žalią vysti! –
Sukąsk dantis, ir būki vargo vergas!
Skrisk su geltonais paukščiais, skrisk į vėlių karalystę!

Į viršų