<< Atgal
Gytis Norvilas
Mono no avare ?*
Jei
Išankstinis žinojimas
akmens amžiuj žmogėnai...
Eilėraščio rašymas arba kumpiai rūkykloje
Aš taip išsivaduoju
Senelio portretas paminklų dirbtuvių meistrui
Penktasis puslapis
Istorio-misterio-grafija
Į viršų
Mono no avare ?*
I
bandau dantimis
įspausti raides į popierių
kad nė vienas? mono no avare
(avare paprastai reiškia liūdesį)
skiemuo nepabėgtų
toks mano dantiraštis
II
ant Danės kranto
laikiau apkabinęs
sibiro žemės deivę
jos visos su paltais
lieknos
o manoji storulė
--------------------------
--------------
III
rašyt eilėraštį
tas pats kas pavasarį
kapoti malkas
atsisėdi vėliau ant krūvos
ir rakštis šiknon
------------------------------
--------------
IV
esu negrabiai tašytas
iš lauko akmens
nosis seno žydo
kreiva tėvas vaikystėj
išmetė iš lopšio
nuo to laiko
MAN - ŽEMĖ - GALVON
* Motoori Norinagos terminas
Į viršų
Jei
jei būtų augę
Alpių šlaituos
bambukų giraitės
rašytume bambukų lazdelėm
(nereiktų jų dirbt dabar
iš meškerykočių)
hieroglifais
HIEROGLIFŲ?
riestainiais gyvatukėm
stogelių horizontais
ovalų slyvom
adatom jako plauko storumo
skylių tetraedrais
oro duobių elipsėm
iečių blakstienom kirvakočiais
peilių geležtėm ylom
pintų virvių sraigtais
begalybių varlytėm
kaulo žeberklais
durų laužtuvais žnyplėm
bičių geluonim
voratinklių nytim - - -
- - - - - - - - - - - - - -
ir vis tiek
tai nieko nekeistų
rašytume kaip dabar
iš dyko buvimo
nevilties
įsikandę melancholijos pliauską
mirčiai skaidrėjant
lyg rytui
laumžirgio akies lėliukėj
lydimi karvių baubimo
tarp edelveisų šokant balerinoms
01 05 21
Į viršų
Išankstinis žinojimas
ateis ruduo
ir duos į dantų klaviatūrą
kalenančią Mahlerį
rudais krentančių kaštonų kumščiais
lapų delnais ištalžys
gyvaplaukių atolu nusėtus žandus
ir neklausk už ką ?
atsakymo nebus
ir nereikia
(o gal todėl
kad pavasarį sodintos vyšnios neprigijo)
ateis žiema
ir šalčiu suspaus nasrų tvorą
kurioj trūksta iltinių
landžioja išretėjęs oras
kad matai buvau nepasiruošęs
kad rogių neruošiau vasarą
įduos ir ledkirtį
sielos ledainei išsikirsti
rojaus obuolių kompotams
nuodėmių išnarų konservams laikyti
(kraujas seniai virtęs actu)
ateis (ir atėjo)
maža mergaitė
raudonais kaspinais
juodais bateliais
konservų atidarytuvu rankoje
ir pasiims (ir pasiėmė)
tik kreidą
kad ratu neapsibrėžčiau
Į viršų
* * *
akmens amžiuj žmogėnai
ir turėjo savo poeziją
skelia titnagą
sugrubusiais liežuviais
užkuria ugnį
pasmilko dilgėlėm
užkalba ašmenis
ir smeigia žodžių skeltes
į žvėries skūrą
visa kita kas lieka (be poezijos)
skrandžio puota ir gedulas
Į viršų
Eilėraščio rašymas arba kumpiai rūkykloje
kol skerdiena dar šilta
įtrinu česnakais juodaisiais pipirais
cukrumi
iš visų pusių
pavartau paplekšnoju
delnu
kad jusčiau raudoniu sklindantį
karštį
apipjaustau kraštus
kur ne kur įpjaunu
kad įgautų formą
surišu virvėmis
turi tvirtai laikytis ant medinio
kablio
aptraukiu balta užuolaida
kad atrodytų lyg krikštui papuoštas
kūdikis
parai palieku pamirkti savo rasale
kad visi prieskoniai įsigertų
kad atšaltų kaulai užaštrėtų geluonis
vėliau kad skambėtų ir durtų
motinos paprašau įkurti rūkyklą
ant ugnies užpilti gerokai pjuvenų
taip kad dūmas nebūtų karštas
skverbdamasis tik pertrauktų
nepasikeistų spalva ir veidas
tada kabinu virš savęs
į aiškiai apibrėžtą erdvę
ant kartelės
po savaitės ateinu
priglaudžiu dešinę ausį prie rūkyklos durų
PAKLAUSYT
paklausyt kaip jis?
baubia ar gieda
Į viršų
Aš taip išsivaduoju
pataluos apsikamšęs akmenim išsitiesęs lyg smilkyklė
pasikišęs po galva vaizdą spygliais šliaužiančių sraigių
lūpos ima trūkčioti švebeldžiuoti vapėti : virpa
lyg MIR UOLIAI bučiuotų
rytas išverčia iš lovos į kitą kalbą
lyg TAIKA UOLIAI bučiuotų - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
iš burnos kyla kuždesių garas smilkalai - vilkeliu
į voratinklio šerdį
pašauk ir nesikelsiu ir neisiu - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
nepulsiu prie ryto nektaro
cigaretės žarijos žiedelio
moters liežuvio kirmėlaitės vikšreliai sliuogia visu mano kūnu
paryčiais jį išsinešioja drugiais - - - - - - - - - - - - - - - -
02 09 10
Į viršų
Senelio portretas paminklų dirbtuvių meistrui
pagal suimtojo anketą, foto traukas
ūgis aukštas 171180 cm nupjautvamzdis kietis
kaimynui gyrėsi 1941 m. vasarą surišęs rankas komjaunuoliui turėjęs
rusišką vintovkę su vienu pažaliavusiu šoviniu
pečiai rankos nuleistos svirtys
kaklas trumpas dūmtraukis rūkė tik jūržoles
plaukai ryžavoti nušalę rugialapiai
akys žydros Karos jūros silkių nugaros
1944 m. liepos 23 d. skeveldros sužeistas į petikaulį išdraskė sausgysles
ant kurių vis taikės nutūpti besiporuojantys raudoni šikšnosparniai
veidas ovalinis glazūruotas dubuo skilusiu dugnu
antakiai tiesios debesų lytys
nosis maža plona
iš aviacinės bombos pasidirbo priekalą ant kurio plakdavo karštas
moteris (kalk geležį kol susikals vis sakydavo)
1946 m. gegužę suėmė Panevėžio turguj prie mėsos
žuvies prekystalių nežinojo už ką kaip nežinojo kodėl tada neiššovė
burna siauras urnos tunelis
burnos kampai pakelti tiltai šypsniui
konfiskavo zažygalkę pasą 146 rublius gimimo liudijimą be jo
jis negimęs ir mirt negalės o mirė
lūpos ploni virpantys bėgių virkščiai
ausys mažos ovalinės apuoko
jau grįžęs iš Vorkutos vežiojo su "Uralu" užmaukšlinęs
geltoną
statybinį šalmą davė žalią 50 kupiūrą su Lenino galvos plekšne
karves šėrė raudonom olandiškom tulpėm
o kairės rankos pirštai neišsiskečia - suspausti į kumštį - - - - -
ir dabar kažkur Panevėžio kapinėse
VA TOKĮ IR IŠGREMŽK atsiskaitysim!
ant paminklo iškalk: MIRIAU CIROZĖ MANO DELNAS
VIRTĘS KUMŠČIU KULKA ATSIMUŠUS Į AKMENĮ
GRĮŽO Į ŠOVINIO KAPSULĘ
Į viršų
Penktasis puslapis
leidausi nuo Dvarčionių kalnelio trūko dviračio grandinė
pušynas pasirodė raudonas
pilnas žalčių mojuojančių juodom liežuvių skarelėm
papėdėj jau buvo įvykusi avangardija
mane aplenkęs "Fordas" - ties kelių kryžkauliu
sulindo į "Žigulio" įsčias - - - - - - - - - - - - - - - -
saugos diržas apsliuogęs moterėlės stuburo saksofoną
iš jo liejosi purpuro akvarelė rankos siekė stabdžių pedalo
plaukų teptukai glamonėjo skilusio stiklo saulę jo drobę
ir vis pagaunu save už akinių kojos
ne vaizdas kankina mane o aš vaizdą
visa tai buvo panašu į paveikslą
taip matyt kurtas pasaulis tik susidūrus
skirtingiems gaivalams sieloms
ar poetų trejybei susėdus prie konkretaus butelio
(kas beatrinks jei yra čia ką skirti)
vaizdas netilpo į kelio rėmus
kuriuo vis einu švilpaudamas
kas už ribos gyvenimo mėsos pirotechnika:
krumpliais nupjauta pušis prakąstas obuolys
išganymas nuodėmė vaistų tūbelės receptai nuo echolalijos
PENKTASIS PUS.: po dienos švyturėliai laikraščiuose
niekas nežuvo mirties nėra (tik išsibarstymas į begalę grafito dulkių)
gyvenam gražiai tvarkingai be priekaištų
visur daug nuolaidų vairininkai atsipirko remontu
chirurgas nepastebėjo užsivėrusių čakrų
vainikai pinga paminkladirbiai uždirba
karstadirbiai sakais prakaituoja -
mokiniai į pamokas nevėluoja - - - - - - - - -
tik va krito dar žali kankorėžiai iš artimosios pušies
ir kaimynas vis klausė: kodėl tepaluotą grandinę
nešiojuos kišenėj jau antra savaitė?
sakau kad pakelės žalčiams erzint
Į viršų
Istorio-misterio-grafija
Rašant šią eilę panaudotas visas įmanomas intelektas
5 enciklopedijos tomai ir žmogaus patologijos žinynas
bei 181 man jau nebereikalingas žodis
pasienietis patrulis baigęs filosofiją
gavęs vibracinę ligą
nuo knygų lapų šiugždesio
ginkluotas vėzdu klykia:
kas plaukia šioj kalkėm siera tvoskiančioj valty?
perspėju niekuo negaliu padėti!
(vietoj burių ištempti gėlėti marškiniai
prie bortų pririšti vijoklių virkščiais)
dokumentus prašom! slaptažodį
(dangui Perkūnas mosavo ugnine beisbolo lazda)
aš Michelis Foucault o ne Fuck you (rodo vidurinįjį pirštą):
teisiau pasaulį bandžiau žudytis!
aš Osvaldas Spengialeris (užsispaudžia ausis):
postmodernistas yra iš skrydžio negrįžtantis Pilotas!
aš Johanas Huizinga (atsisega ir rodo):
be galo mėgstu žaisti kauliukais noriu dar pasiguosti
aš rusiškai skambu nepadoriai!
aš Friedrichas Nietzschejus (kulnu laužia valties dugną):
ne ne niekada nenorėjau būti Koščejus
(pa)mylėjau pasaulio medį dabar kankina sifilis
ir malkos iš jo medinės dega!
aš Ortega ispanas: dievas yra košerinė veršiena
mus krikščionybė išgelbės o gal dar ir velionį!
aš šššššššššššš
(Heroindotas miega pasikišęs istorijos negrįžtamumo dėsnį po galva)
o ką laidojat tarp kitko koks velionio vardas?
VISI CHORU:
veršio vidurius jo vardas Aukselis ydai lipa raudų siena
mersedeso duslintuvą dar ir be galo liūdim (juokas) dar vidurius
vidų vidų vidų!
(pasienietis įsikandęs vėzdą inkštė: dar dar dar na dar na
Viešpatie - darna!)
(UŽDANGA)
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|