Renata Radavičiūtė

Eilėraščiai iš knygos „SKERSVĖJIS“

Romantiška parodija (Arba kvailys mėgsta šaudyti)
Tyla
„Karvės Be žado ne...“
Atsargiai!
Nėštumas
„Neršiantis žvėris...“
Šventieji negali
Svetimos moters vyras
„Raudonų uogų pievelėje...“
Skersvėjis
Pokalbis po lazdynu
Voratinklis

Į viršų

ROMANTIŠKA PARODIJA (Arba kvailys mėgsta šaudyti)

Medžiotojas suriša šuniui ausis
skrisk kale strėle ir stauk viesulu
tevirsta dangus
ugnim tevirsta
žemė obuoliais ir žvėrimi pakvimpa

negrįžk
be nuotakos be nuodėmės
negrįžk neatsirask ak dievulėliau mylimoji
bendrausime odos laiškais
ir užsigersim pienu medų tepsime
ant veido ant plaukų
laižysim ligi pat dangaus

tai bus ilga liga gėla tai bus
gilu

šunį prakeikiau medžiotojas tarė
išmokiau nuotaką keiktis
ir krito obuoliais dangus
kvepėjo žemė žvėrimi (gal šlapimu) ir kailiais
nutiesiau vaivorykštę

ir vaikščiojom kaip vandeniu
(po vandeniu taip pat) su ja

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

TYLA

I.

Kaip niekada žole buvau o niekas
nežinojo brolis tik kalbėdavo lytėdamasis
siela meldėsi žalčiams

kaip gera grybžteldavo dantimis
ir megzdavo mazgus ant smilgos stiebo
liežuviu ir vis daugiau kaip ženklus jo
piešiniuose žiūrėdavau į savo kūną
manding šoktų veidrody užgintas judesys

žole buvau ir žilt
pradėjau per anksti
dažiau žaliai ir nežinojau
žolės žudosi ar miršta

 
II.

Tada jau buvom be žvynų be išnarų
lyg geluonis nuo saulės slėpdavo žyniai
po vandeniu nejausdavom

vanduo paryškindavo kūną dieviška
spalva švytėjo oda ar žievė
iš tolo

buvom akmenim ir keisdavom
spalvas pelenuose lyg – – – – –

tyčia nemiegojom

akys užsimerkt nespėję žvelgdavo
kaip nyksta
takas kraujas maišosi su pienu ir juoduoja
žolės žemė kūnas kuriame
užspalvinta gyvybė
tyli tyli lyti

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

***
Karvės
Be žado ne
Moterys
Žada ne
Gegės
Ne
Saulę pasaulio
Išdžiūvusia gerkle
Ne
Dvasią pasėtą
Tarp mėtų
Ne
Dangų lavonės akim
Su karvių bliovimu
Klevo unksmėj
Vakarėjant žilam
Piligrimui pavėsy
Moters sterblėj

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

ATSARGIAI!

Pakasiau visas
Lopšines

Smilkstantį aidą
Sugėrė naujagimio
Akys

Klykė mykė
Pasaulio motinos staiga
Be balso
Be dainų

Smėlio pilnos
Burnos neleido
Prasižioti
Atsargiai

Pakasiau visas
motinas

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

NĖŠTUMAS

Kvieskit arklius nuo vandens
nuplikyti pakaušiai nesugers tiek
gelmės nuo dugno atplėštą
mane kinkykit į vėžes į pėdsakus
į taurę svilinta smala
pakaustykit padus žvynais
iš kaulo
ajerais
supančiokit žieve šaknim supinkit
arklius kvieskite bendram
gamtovaizdžiui ne ne
nepagimdysiu čia įjunkit
muziką laukinę pievą
dūzgiančią medum
įsčias ilgesingai sutepiau
pradėtas
buvo jis jūros
spalvos akmenų švelnumu

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

***
Neršiantis žvėris
Įsčiose kilpas pina
Stipriai tempdamas siūlą

Už kiekvieno kreivo pirštelio
Už kiekvieno – – – – – – – –

Embrioninis kūnas dusdamas
Miršta nudažęs
Veidrodžio kampą rausvai

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

ŠVENTIEJI NEGALI

Kaip gaila nemiegojau ne ir neišgąsdino
visai sapnuojantys šventieji mano lovoje
o manyje atrodo žaidžia šachmatais du ponai
du negražūs

šešėliai šoka šypsaus šįryt

susipyliau kambarį instrumentus kėdes
laiku ir pinigus (tai muzika)
iš juodo butelio į skrandį

neskaudėjo
gerkit

kaip tave vadint mielasis
prašyčiau nesulesti aš šventa
– – – – – – – – – – – – – – – –
– – – – – – – – – – – – – – – –

mačiau kaip išsiliejo susiliejo
augo tvino po manim
nesemk ir tu
būkim popieriniai

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

SVETIMOS MOTERS VYRAS

Paviršius
Surenku tik trupinius
Sėklą rakščių
Ornamentika odoj
Pulsuoja
Neišskrodžiama tatuiruotė

Smulkmė

Neišskalauja sunkio
Akys
Veliasi tešla
Dygus minkštumas
Iš kurio jėga plėšiesi
Grūdinančio
Skausmo
Liesdamasi vos ir vėl
Geluonimi
(o rodos nuskandinta nejautros)
Prie svetimo

Slidaus

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

***
Raudonų uogų pievelėje
leisgyvis vaiko kūnelis
žino

gyvena saulėlydžiai juodose
kapinaitėse slepia žmonas
karstuose

skanios uogos saujoje šiaudas
burnoj ir visai nusispjauti į dangų
kad toks nebe
gražus

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

SKERSVĖJIS

Ištėkštas žaibo į kampą
pro skylę užuolaidoj
aiškiai jaučiu
šviesos spinduliu
velniškai greitai
į kūną įriedantį
traukinį
mane
išlydėjusių

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

POKALBIS PO LAZDYNU

Nuoga mergaitė žydru kaspinu
Apjuostu liemeniu iš šuns akių

Sudrėkusių medaus spalva žolėj
Sušlapus kojines gėlėtas

Išskaito pasaką iš trečio riešuto jos kūnu
Sliuogiančiai baltutei kirmėlaitei

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

VORATINKLIS

Akla mergaitė sapnuoja
ji piemenaitė

Iš būrio peteliške
Nuskrieja paukščių taku
Laiminga į dangų
Išvietę pilną žvaigždžių
Į lovą
Dievui Nach(al)ui

Su saule ryto
Mieloji
Čia pragaras!

Radavičiūtė, Renata. Skersvėjis: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt