V. Montvila

LAISVEI

Ir džiaugtis ir verkti
laukuos,
kur piemenys pučia birbynėm,
kur pušys per naktį siūbuos.

O tyliosios klonių
birbynės!
Kodėl jūsų balsas toks liūdnas?
Kodėl jūs klausydams esu nusiminęs!

Taip norisi pūstelt
garsiau,
kad visas pasaulis išgirstų,
kad vėjai per pievas pralėktų švelniau...

Iš klonių, o laisve,
pakilsi!
Iš klonių ateisi šarvuota
ir savo balsu neribotu prabilsi...

Tavęs aš ieškojau
pušynuos,
kur upės blizgėdamos plaukia
kur šlama beržai samanynuos.

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt