Tomas Arūnas Rudokas

Eilėraščiai iš knygos „NAKTIS BE TAISYKLIŲ“

 
AUTORIAUS ŽODIS

Ši knyga buvo parašyta per vieną naktį. Tai nėra nuoseklus eilėraščių ciklas, kur vienas papildo kitą, o paskutinė eilutė praryja pirmąją kaip gyvatė savo uodegą. Tai – pliūpsnis.
Ir vis dėlto gyvatė šiuose eilėraščiuose gyvena. Naktį ji medžioja raidžių peles. Netyčia užmyniau jos uodegą, suklupau, ir ji įgėlė man į liežuvį.
Šitaip stipriai sugeltas niekaip negalėjau užmigti ir metafizinės mirties akivaizdoje (iš baimės užmigti) aprašiau visus lygiai devyniolika įkandimų.
Sunku kalbėti vos gyvam ir dar sutinusiu liežuviu. Todėl kai kurios eilutės yra kreivos, rimai – atbuli, ritmas – slidus, o mintis pasitinka jausmą kaip gyvatė – plėšiką. Bet jie abu labu tokiu.
Štai taip jie mane ir sumedžiojo. Taigi esu dabar nuogas, atvirom žaizdom ir atmerktom akim. Žiūriu į naktį. Naktis be taisyklių... Kas užmerks mano akis, jei pats negaliu užsimerkti?

Į viršų

***
Tegul būna naktis be taisyklių,
Tegul vėjas karalius mums bus!
Mūsų meilei nereikia svarstyklių:
Pasakyk, kiek kainuoja dangus?

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

JIS MIRĖ PATS

Jis mirė pats.
Tačiau iš kur tas randas,
Kurio nieks nesuras
Taip, kaip žudiko nesuranda...

Jis mirė pats.
Tačiau iš kur toks melas...
Šauki likimo katei – škac!
O ji sustingsta lyg metalas.

Jis mirė pats.
Toks paprastas, kaip centas.
O po mirties pasakė – kas?! –
Ir vis dėlto jis buvo šventas...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

GROŽIS SKIRTAS KVAILIAMS

Grožis skirtas kvailiams.
(Kvailiai išgelbės žemę...)
Grožis skirtas kalėms.
(Kalės pasaulį remia.)

Iš noro patikti visiems
(Argi čia kalės kaltos?)
Kalės pasaulį rems –
Ir Tą, kuris prikaltas...

Viską galit atleist –
Kvailiui ir kalei, ir kuiliui...
Grožis skirtas kvailiams.
Kitiems lieka vinys ir kulkos.

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Nežinojau gyvenime nieko
Maitinausi spygliais ir smėliu.
Paragauti man teko ir sniego –
Šito skonio pamiršt negaliu...

Ak, tai gražios snieguotos viršūnės!
Nejuokauju – iš tikro gražu.
Betgi kam nuskambėjo tas šūvis
Tarsi pliūpsnis raudonų dažų...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Nėra nei drąsos, nei gėdos.
Gal yra tiktai gedulas,
Kai aplink vienos bėdos...
Bet, žiūrėk, verda katilas!

Katilas, juodas kaip katinas,
Kažką šnypščia... Ne mums.
Kaip gerai, jeigu katilas
Turi savo namus.

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
... Visa kita tėr filmas.
Pasakyta – basta.
Jeigu nori būt mylimas –
Susirask brastą.

... Visa kita – sakyta:
Jeigu nori būt mylimas,
Nesakyk – visa kita
Tėra tiktai filmas.

Pražuvai, mano broli.
Ir tave kada nors palaidos.
Bet vis tiek žemės moly
Tu ieškosi palaimos.

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

KAS NUŠOVE J.F.KENEDY?

Kas nušovė J.F.Kenedy?
Tai bent klausimas!
O kas perlaužė diemedį?
O kam reikalinga kaliausė?

Kas nušovė J.Lenoną?
Taigi aš ir neklausiu.
Nesgi tokia A.Karenina
Užgulė Tolstojaus ausį.

Gali atsigulti ant bėgių,
Taip pat kaip ant moters...
Bet tas, iš kalėjimo pabėgęs,
Vis tiek vienąkart mostels...

Kas nušovė tave iš nežinojimo,
Kad vis tiek vieną naktį nušaus
Tą, vienąkart išsižiojusį
Paprašyti žudiko alaus...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Nagi bukime vyrai ir moterys,
Nesvarbu, ar žiema, ar ruduo.
Juk likimas gudrus tarsi pokeris,
O pralošęs lošėjas – vanduo...

Nagi būkim vilkai ir kojotai,
Nesvarbu – mus vis tiek sumedžios.
Nesakau, kad mums reikia kovoti.
Gal geriau jau sugrįžt į medžius...

Nagi būkim au paire ir liokajai,
Mes laimėsim karaliaus batus!
Ak, deja, aš visai nejuokauju:
Karūnuok ne save, bet kitus...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Tebūnie visa tai tau duota.
Tebūnie – ką anksčiau praradai.
Tebūnie visa tai apraudota.
Tebūnie visa tai – pažadai.

Tebūnie viso to nė nebuvo.
Tebūnie viso to – niekada.
Tebūnie viso to negražumo
Nematys net Kasandros kakta...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

EI, MAŽYTE

Ei, mažyte, pamirški tuos Vakarus,
Jau geriau prisiminki Gargždus.
Juk vienodas visur mūsų pragaras,
O ir rojus toks pat visur bus.

Ei, mažyte, pamirški poeziją.
Jeigu kas – paskaityki Li Bo.
Bet ar pameni kvepiančią freziją,
Kai stovėjom abu ant ribos?

Ei, mažyte, nereikia iliuzijų,
Kada gelia gyvybės angis.
Kur bebėgsi – nors ir į Gruziją,
Aplink kaklą ji apsirangys...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Kas pasakė, kad vasara – pasaka?
Kas pasakė, kad spalis – skola?
Aš nurysiu tą skolą kaip ašaką
Ir numirsiu su sausio spalva.

Kas pasakė, kad sausis – vasaris?
Kas pasakė, kad vasara – musės?
Aš sakau, kad indiškas saris
Niekada neapgaubs pečių rusės...

Kas pasakė, kad meilė – tai laimė?
Kas pasakė, kad laimė – ne mums?
Aš sakau, kad ir mūsų kaime
Gėris su blogiu susigrums...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Taigi žaiskim indėnus ir bobas,
Pasidžiaukime vienas kitu.
Kai kaimynas padegs tavo trobą,
Jūs gesinsite trobą kartu.

Visa tai, kuo tikėjai – susmilko.
O galvojai: namai – amžini.
Bėga mažas indėnas per smilgas,
Pasivertęs senu šunimi...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Aš norėjau mylėti pasaulį.
Aš meldžiausi: mylėkit mane!
Laimės paukštę norėjau pagauti,
Bet ėjau ne dangum, o žeme.

Nemylėkit manęs. Kas belieka –
Gal jau laikas ieškoti šakos?
Dieną ieškai naktinio slieko.
Ogi naktį dienos kas ieškos?

Pabučiuokit mane. Aš nevertas
Nieko tikro. Iš tikro žinau,
Koks laimingas kuilys, kad pašertas.
Kai nežino, kad šeriantis pjaus...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

GAL TAU

Aš atspėjau kiekvieną sekundę
Valandos, kuri mirs be manęs.
Vieni miršta dantis sukandę,
Lyg bijotų, kad gatvėj pames...

Nemeluosiu nei sau, nei valdovui:
Jis juodesnis už angį. Bet tu
(Nesvarbu, kad truputį vėluoji)
Nugalėsi karalių matu...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

NEBEREIKIA BALTŲ LIMUZINŲ

Nebereikia baltų limuzinų,
Nebereikia nė frakų juodų...
Koks kvailys buvo tas Aladinas,
Kad išleido iš butelio džiną! O tu

Kankini tąjį džiną kavinėj.
Kurgi tas Aladinas naivus?
Juk žinai, kad laimingas kankynėj
Nieks nebuvo ir niekad nebus.

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Galima atsisagstyti paltą,
Galima nusagstyti žvaigždes.
Ir niekas nebus kaltas,
Pamatęs tavo žaizdas...

Galima pačiam atsiverti,
Galima – pasaulį kitam.
Bet angis tik tam kerta,
Kam skirta būt įkirstam...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Netikėk, kad upės teka ir įteka:
Patikėk, kad upės sugrįžta.
Kas jau turi kaktoj žvaigždės įdagą,
Tas nežino, kad miršta.

Kas iš to, kad tai nesuprantama.
Juk vis tiek parašyta – tai Tu.
Bet gali dar išgelbėti mantromis
Mus visus. Po sausros. Kaip lietus.

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
O dabar aš meluosiu net miręs.
Juk vis tiek niekas tuo netikės,
Kad meluoju ir kad vampyras
Gali skambinti arfa mirties.

Aš meluosiu. Tylėk. Tai ne melas.
Šitaip mirt šimtą kartų gražiau.
Pažiūrėk, kaip meluoja metalas,
Tas, kurį taip gražiai nudažiau...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

AŠ NETIKIU LAIŠKAIS IR ATVIRUKAIS

Aš netikiu laiškais ir atvirukais.
Aš netikiu raidžių žaismu.
Ko vertas mūsų meilės atvirumas?
Praplėštas laiškas be jausmų.

Aš netikiu tikrove telefono.
Juk bet kada nutrūks ryšys.
O kas gi ryšis pakartoti toną,
Kuris jau niekad nebegrįš?

Aš netikiu, bet meilė vis stipresnė...
Kaip keista mirti paprastai!
Gal kada nors atrasi prasmę,
Kurios tu taip ir neradai.

Aš netikiu plaukais Kasandros,
Sudegusiais žynių laužuos.
Tačiau tikiu, kad Vienas antras
Nebuvo antras niekados...

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

***
Čia nėra nei rudens, nei gyvačių.
Čia nėra jokio Edgaro Po.
Čia „sudie“, ogi ten – tiktai „ačiū“.
Jeigu nori dėkoti – ropok!

Ak, nebūkim nerangūs, brangioji.
Aš žinau, kaip sunku atsiklaupt.
Nežinau, ar begrįšim į rojų,
Jeigu buvom išdulkinti lauk.

Čia nėra nei jūreivių, nei jūros.
Čia nėra nė portveino kartaus.
Čia yra tiktai ašaros sūrios.
O galbūt tai portveinas lietaus?

Rudokas, Tomas Arūnas. Naktis be taisyklių: Eilėraščiai. – Vilnius: UAB „BSPB“ spaustuvė, 1996.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt