Ričardas Šileika

       Iš 2003 metų balandžio 3-osios tezių

       Gerai sėdim, sako daktaras Aiskauda, sėdėdamas vilko pilve. Ir pradeda šokti. Kiti paseka jo pavyzdžiu.
       – Tai nėra meno darymas, sako Viktoras Binkis. – Tai yra pasisavinimas.
       Tuokart Andrius išsitraukia Fedą 2 ir padaro čikšt. Lengvabūdžiai debesiokai pamažėl svinguoja tarp beržų viršūnių. Staiga čaižus skambutis iš viršaus: секретарша Аста, на выход, к начальнику!
       Užsuka kaži kur sapnuotas garsų ir kaukolių keramikas Rytas Jakimavičius (šiandien jam stomatologai sąžiningai gerino nuotaiką), pakraipo galvą: trys vyrai vis prie to paties butelaičio gyvenimą leidžia.
       Įplaukęs Alvydas fon Lukys tarė: inteligentas artojas. Jį sužavėjo gimtadienio proga Astos Valskienės man dovanotas šlipsas.
       – O augalų, augalų tai yra: pavalgai ir mirei (Andrius Surgailis).
       – Pas mano tėvą yra knygutė (Asta)
       Ties riba vandens ir kranto pasirodė angelas žibučių akimis. O šienpjoviai nekreipė nė menkiausio dėmesio. Mojavo kaip mojavę savo dalgiais. Andrius čiulpė smilgą. Jo minčių valtys buvo tvirtai prirakintos prie kranto kuolų. Griovyje intymiai bendravo gegužvabalis su žioge.
       – Kaip ežys neša obuolį ant nugaros. Tai nesąmonė! (Andrius)
       – Bet mažiukai kokie gražūs. Dieve dieve. Klun klun per kiemą. Su barėtka atnešė gryčion.(Asta)
       Atėjo Vaidas Ramoška su penkiomis (penkmečio) bandelėmis su pernykščiais obuoliais.
       Iš piešinio padarė tekstą, iš teksto išspaudė muziką, iš sulčių išspaudė obuolius, iš išvirto į. Kalbėjo japoniškai, angliškai ir pauzėmis.
       Aš nevertas (Viktoras).

       2003

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt