<< Atgal NEKROFILIJA Tamsi patalpa panaši į šarvojimo salę. Tvyro prieblanda. Salės centre pakyla numirėliui iš visų pusių apkrauta gėlėmis ir vainikais. Galvūgalyje ir kojūgalyje stovi kandeliabrai su žvakėmis, bet jos dabar nedega. Belangę salę apšviečia keletas blyškių lempų sienose. Ir pakyla tuščia. Ant jos niekas neguli. Atsiveria durys ir į salę tyliai įeina elegantiškas Ponas ir jauna Mergina. PONAS /užrakina duris, apsidairo/ Taip. Viskas
savo vietoj.
MERGINA /su pašaipa šypsosi/ Klausyk, o tu...
PONAS Aš tave ne juokint save nusipirkau... Kai norėsiu juokų... nusipirksiu klouną... /vėl žengia prie jos ir griebia už rankos, bet tuoj vėl atitraukia su pasibjaurėjimu lyg nuo dvėselėnos/ MERGINA Negąsdink manęs. Mano širdis nesveika. /Išsitraukia piniginę, išima 50 eurų banknotą, paduoda/ PONAS Še dar viršaus... Bet, bliat... kad viskas būtų perfekt... /tyla/ Aš išėjau. Dvi valandos. /Išeina pro duris. Girdisi kaip spragteli užrakinama spyna/ Likusi viena mergina pasivaikšto po salę, dairosi, apeina aplink pakylą. Išsitraukia iš rankinuko plokščią buteliuką, gurkšteli. Po to užsirūko cigaretę. Prisimena, nusikeikia ir gesina ją. Tada žiebtuvėliu uždega smilkalus prie pakylos ir dingsta persirengimo kambaryje uždarydama duris. --- --- --- --- --- --- --- --- Persirengimo kambaryje (irgi be langų) ji atsisėda prie stalo su veidrodžiu ir pradeda krauti ant jo kosmetiką. Kambarys nykus. Viskas padengta dulkėm. Ji atidaro stalo stalčių. Jame guli dvi negyvos musės. --- --- --- --- --- --- --- --- Gatvė. Ponas išeina pro stiklines ofiso duris ir pažvelgęs į laikrodį sėda į juodą automobilį. Jis važiuoja gatvėmis. Pagaliau sustoja prie gėlių parduotuvės, išlipa ir nueina į ją. --- --- --- --- --- --- --- --- Salėje dar didesnė prieblanda. Lempos užgesintos. Tik abejose pakylos pusėse, kandeliabruose dega daug ilgų žvakių. Tvyro smilkalų kvapas. Žvakių šviesa mirga įvairiaspalviuose gėlių žiedlapiuose. Ant pakylos guli numirėlė balta įkapių suknele, dailiai sušukuotais plaukais papuoštais trim geltonų rožių žiedais. Lūpos vyšnių spalvos, siauri tamsūs antakiai, ant kairio skruosto mažas dailus apgamas. Veidas blyškus ir sustingęs. Bet lūpos putlios ir gyvos, o blakstienos kartais vos pastebimai virpteli. Tyliai spragteli durų užraktas ir įeina Ponas.
Rankose jis nešasi viskio butelį ir baltų lelijų puokštę. Užrakina duris ir sustoja
žvelgdamas į apšviestą pakylą. Ilgai žiūri nejudančiu žvilgsniu, po to pauosto
lelijas ir žengia į salę. --- --- --- --- --- --- --- --- Ponas lėtai eina aplink pakylą, kaip voras aplink savo auką. Kiekvieną kartą apėjęs ratą jis nugeria mažą gurkšnį iš butelio dabar stovinčio ant kėdės ir vėl suka ratą. Vienu metu ištiesia ranką ir nukrato pelenus ant numirėlės krūtinės, ant baltos suknelės, tiesiai virš sunertų rankų. Jis eina ratu. Sustoja. Perbraukia lengvai virpančia ranka per numirėlės šlaunį vos liesdamas baltą audeklą. Vėl eina ratu. Pasilenkia prie veido. Pauosto geltoną rožę plaukuose. Pasitraukia, nusisuka. Išsitraukia nosinę. PONAS Atleisk... /nusišnypščiau nosį/ Vėl grįžta prie pakylos. Stovi užsimerkęs. Atsimerkia. Ištiesia ranką ir pirštu paliečia numirėlės lūpas. Ant piršto lieka dažų dėmelė. Jis nulaižo dažus. Atsidūsta. Apeina dar vieną ratą. Atsistoja ten pat. Pasilenkia. Pūsteli pelenus gulinčius ant jos krūtinės. Po to kelis kartus pūsteli jai į veidą. Atsitiesia. Atsidūsta. Apeina ratą. Atsisėda ant kėdės. Gurkšteli viskio. Nuleidžia galvą. Nusijuokia. Sukūkčioja. Vėl nusijuokia. Gurkšteli viskio. Apeina pakylą. Atsistoja galvūgalyje. Patraukia į šoną kandeliabrą. Žiūri į apverstą mirusiosios veidą. Atsargiai paglosto plaukus. Po to pasilenkia lyg ruošdamasis pabučiuoti į lūpas, bet du centimetrai iki jų staiga sustingsta. PONAS Kvapas... kvapas... /lėtai atsitiesia/ Tu kvėpuoji... tu ne ji. Apeina ratą. Nugeria kelis didelius gurkšnius. Vėl atsistoja galvūgalyje. PONAS Tu ne ji... tu ne ji? Tu kvėpuoji... Pasilenkia prie jos, žiūri į vieną užmerktą akį, po to į kitą. Pauosto rožę plaukuose. Atsitiesia. PONAS Aš ne ji... ji ne čia... Apeina ratą. Užsirūko. Vėl atsistoja galvūgalyje. PONAS Mes ne čia, mes ne čia. Tu ne ten... Atsistoja prie pakylos krašto, atsargiai paliečia ranka nėrinius ties krūtimis. Prispaudžia ranką ir staigiai atitraukia kaip nuo ugnies. PONAS Širdis, bliat... Nueina prie kėdės. Kilsteli butelį sveikindamas kažką nematomą. PONAS Širdis, dukrele! Nusikvatoja ir išgeria. Atsisėda ant kėdės. Pradeda linguoti.
Pašoka, nueina prie pakylos. Užsideda vieną nedidelį vainiką ant galvos. Eina aplinkui. Eidamas nusiriša kaklaraištį, nusivelka ir numeta švarką, po to marškinius. Lieka nuogas iki juosmens, su vainiku ant galvos. PONAS /koketiškai/ Kaip aš atrodau, dukrele? Ne? Jo?
PONAS Jeigu liepei man palaikyti formą, aš taip
ir darau. Kodėl dabar tau nebepatinka?
Staiga baleto žingsniu nubėga prie tamsios sienos ir pradeda ją bučiuoti ir laižyti.
PONAS /grįžta prie pakylos/ A, tu čia. Tu čia jau seniai?
PONAS /padrikai/ Kas... gali... pasikeisti... Ilga tyla. Ištiesia ranką ir atsargiai įspraudžia pirštą numirėlei tarp lūpų. Pirštas atsiremia į dantis.
Pasitraukia, nueina prie kėdės, atsigeria iš butelio ir staiga, klaikiai rėkdamas, sviedžia jį į sieną. Butelis sudūžta. PONAS Kelkis. Kelkis. Viskas. Basta! Nieko nebus!
PONAS Tu negirdėjai? Kelkis! Viskas baigta. Kelkis ir nešdinkis! Jis prišoka prie numirėlės. Pradeda ją kratyti ir tampyti. PONAS Kelkis! Kelkis! Girdi?! Merginos galva nusvyra jo rankose.
Grubiai nustumia ją šalin ir grįžta prie kėdės. Atsisėda, susigūžia. Ilgai juokiasi. Po to sukūkčioja.
Ilga tyla. Jis pakelia akis ir nustėręs spokso į pakylą. Ant jos Mergina, pasisukusi ant šono ir pasirėmusi smakrą ranka, su panieka, bet linksmai žvelgia į jį.
Ponas atsistoja ir prieina. Ištiesia pakelį. Mergina ima cigaretę. Ponas griūva ant jos, užšoka ant pakylos kaip voras ir pradeda smaugti. Smaugia ilgai. Kūnai rangosi tarp gėlių vainikų. Mergina dūsta, priešinasi, po to kriokia ir nurimsta. Įsivyrauja tyla. Tik Ponas šnopuoja. Jis nulipa nuo pakylos, užsideda ant galvos vainiką ir atsisėda ant žemės. Pradeda linguoti.
Tyla. Atsistoja, apsisuka vietoje, užšoka ant
pakylos ir perplėšia mirusiosios suknelę. Po to numauna ilgas kojines ir kelnaites. PONAS Dukrele Jis užgula kūną. tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti |