Alvydas Šlepikas
Eilėraščiai

Užkalbėjimas
Haremas miega
Tuščias Kalėdų dangus
Prieš audrą
Lopšinė motinai
Jeigu būtum beprotis
Skambutis Irenai
Draugų ir pažįstamų dukterims
Lėlė
Prakeiksmas

Į viršų

UŽKALBĖJIMAS

                                                                         Zorro (Gerardo Beltranui)

viskas tegrįžta atgal - vaisiai susitraukia į žiedus
                                 į grūdus žolė
                                 tesustoja ant savo stiebų nužudytos
                                 cukrašvendrės
viskas tegrįžta atgal - žodžiai pavirsta į vėją
                                 o vėjas į tylą
viskas tegrįžta atgal - tekila į mėlynasias agavas
                                 vardai į lūpas, o ežerai vėl į
                                 debesis

grifams reikia mėsos, o gyvatei pieno
rankoms reikia akmens, ašmenims ašmenų
vorui reikia rudens, o rudeniui vaisių
viskas tegrįžta atgal ir būna
kur būta, rudeniui reikia vandens, vandeniui lūgnės

viskas tegrįžta atgal - tesustoja ir ilsis

kirsk man į petį gyvate - petį aš atiduodu
kirsk man į ranką gyvate - ranką aš atiduodu
kirsk man į kepenis sese gyvate -
neškis mano plaučius ir stemplę
kojas mano ir mano liežuvį
šok man per petį laukine kate
šok man per burną laukine kate
šok per rankas man laukine kate -
viskas tegrįžta atgal - Zorro tegul pareina
viskas tegrįžta atgal - tegul jis sėdi už stalo
viskas tegrįžta atgal - lyžteli druską nuo rankos

viskas tegrįžta atgal - pasiimki ligas gyvate
viskas tegrįžta atgal nuovargį vore išgydyk
viskas tegrįžta atgal - kate paimk silpnumą
viskas tegrįžta atgal - grife atryk sveikatą

Į viršų

HAREMAS MIEGA

visos jos keistai panašios, dažniausiai rudaplaukės
kiek kitokios nei miestuose, kiek kitokios nei negyvi žiedlapiai
jas reikia pridengti nuo šalčio norint išsaugoti vaistines jų savybes
vitaminus ir mineralines medžiagas

reikia labai atidžiai sekti mėnulio fazes ir zodiaką
tyrinėti skersvėjus ir drėgmę, ieškoti slaptų priešų, apginti
nuo neprašytų svečių, nuo raudančių motinų, nuo kasdienybės puvėsių
laiku genėti jų norus ir savimeilę, išmokyti keletą fokus marokus

netikėti jų ašarom ir lyrika, įpratinti būti kantriom
supažindinti su morale ir kitais panašiais dalykais
pvz., askeze ar religija, įtikinti, kad svarbiausia yra laukimas
net ir tada, kai vienintelis aukso lietus prašniokščia pro šalį

Į viršų

TUŠČIAS KALĖDŲ DANGUS

Pasvirus, pro sniego ūką
išplaukęs siluetas,
eisena sunki,
jokio dangaus, tik balta,
tik suryjanti garsą erdvė

garas iš burnos

sėdi ant sauso šakų ryšulio
atsišliejus į pušį
užsimerkia:
           piemenys išsigandę tylos
           ieško danguj kokio poilsio
                      žvilgsniui
           kokio guodžiančio ženklo -
                      strėlės
           grįžtančios žemėn? -
           nieko
sapnuoja:
           tyli tvartely
                      nežinia ko
                      išsigandę
           gyvuliai

Į viršų

PRIEŠ AUDRĄ

vėjas                  pilnas
        tamsiausios
             tylos

Į viršų

LOPŠINĖ MOTINAI

vėl pakartok girdėtus žodžius
kaip vėjas kaip vėjas
kaip akmuo

skurdžioje lūšnoje vakarienė
spragsinčios malkos
sniegas
vilnonė skara ir
tylus akordeonas

jo dantys blyksčioja tamsoje
krūpčioja tamsos išgąsdintas kūnas
vienintelis miegas mus skiria
vienintelis sniegas
mus jungia

pakartok man lopšinės žodžius
kaip vėjas kaip vėjas
kaip akmuo
kaip liepsnojantis akmuo
mama

tylintis kriauklės perlamutras
vienintelis žvilgsnis
vienintelė šypsena
kaip vėjas kaip vėjas
kaip tolima akmeninė
melodija
sauganti mus

Į viršų

JEIGU BŪTUM BEPROTIS

                                                                         Herkui Kunčiui

Įsivaizduok, kas būtų, jeigu mokėtum dainuot -
dainuotum gražiai, ak, kaip patiktų visiems
visi tik klausytų ir niekad o niekad jiems nepabostų
klausytis tavo dainos -----

Įsivaizduok, jeigu kartą atbudęs baisiai anksti
tada, kai dar niekas nėra atsimerkęs, tada
kai praktiškai nieko dar nėr, išeitum į kiemą,
o ten tiktai rūkas ir visa nustebę, juk taip netikėtai
ėmei, atbudai šit ir vaikštai po kiemą, o! net ne po kiemą,
juk negi jis ims ir vien tau, vieninteliam tau susikurs,
kai tuo tarpu visur dar naktis, kai įmigę dar net gyvuliai ----

Įsivaizduok jeigu būtum tu užsienietis, ir jeigu tau reiktų
kažin ko daugiau negu čia kad yra - sakykim, kokios nematytos
degtinės,
arba kokio vaisiaus užkąsti tai jūsų degtinei, gal kaktuso
kokio
          ar ko
                     kas padėtų po šiaurės drumzlėtu dangum
nepasiust -
          kas būtų tada, jeigu vis tik pasiustum
neradęs nei gėrimo to, nei užkandęs?

Įsivaizduok, kas būtų tada jeigu taptum beprotis
kaži kur toli nuo namų, tada jau galėtum dainuot -
tikrai jau išmoktum dainuot -
užmirštum, kad tu nemokėjai, mokėtum daugiau negu reikia -
tapyti ir šokti, ir juoktis
raudotum tada kai šviesu
ir dainuotum kai būtų naktis -
dainuotum ir visa tapytum - tapytum ir tiek -
tik aš tai tikrai neklausyčiau nei tavo dainų,
nei tavo tapyba rūpėtų, nes tu man toksai patinki kaip dabar,

o įsivaizduok, jeigu būtum beprotis ------ ?
01.03.13 - 14

Į viršų

SKAMBUTIS IRENAI

jos niekas nekvietė - pypsėjo trumpi
šizofreniškai aštrūs signalai
sėdėjau kambary spausdamas saujoj
pasiskolintą raktą
nuo tolimos jos ausies

skaičiau, tempdamas laiką
svetimus atsitiktinius eilėraščius
apsimesdamas, kad viskas gerai

skolintam kambary, kur už telefoną
moku ne aš
tolimas duslus dundesys, retkarčiais aukštas
spiegiantis juokas - žviegia
ryjamas paršas - alyvuogės
iššoka jam iš akiduobių
iškrinta iš snukio petražolė

nieko neatsitiko, bloga neatsitiko nieko
kas galėjo nutikti, nesąmonė, nieko
nieko tikrai negalėjo, nieko tikrai bloga -
vis kartoju šią mantrą
pypsint svetimam
telefonui

Į viršų

DRAUGŲ IR PAŽĮSTAMŲ DUKTERIMS

       Išdygo aštrūs krūtų rageliai-
Išgelbėkit tėvus ir motinas nuo jų sultingos aistros
Nuo jų ėdrių dantų
                      Nuo įsiūčio priepuolių
- atskira kasta - karta - senių nuodytojos - baisios kaip visos
       - sparnuotos būtybės
       - chtoniniai paraščių vaikščiotojai
       žengia daugybos lentelėmis ir greitkeliais
žima pavasario telegrafą ir radiją - dairosi nuodingais žvilgsniais į policininkus į visus
sveiko proto tarnautojus -
       elektriniai išlydžiai puošia jų galvas - nimbų nešiotojos
piktai šnairuoja draugai ir pažįstami į mane ir nesupranta, kad
tenoriu apsaugoti juos
                     apsaugoti
                            nuo aštrių velnio letenų
                                                 ragų
nuo bevaisės aistros pagimdytų monstriškų savanaudžių
jaunystės reikalavimų nuo išniekinimo ir nebrandos

Į viršų

LĖLĖ

vakarėjančio dangaus labirintuos pasimeta mano siela
aklose dangaus akyse
bedugnėse
sąmonės properšose
                       ji šoka - margaspalvė liepsna
                       susapnuotos havajų gitaros purslai
                       laižantys ausų spenelius drėgnais
                                 liežuvėliais
tolimas griaustinis
atsiveria                                            rudenėjantys
dievo                                                p        laukai
laikas                                                    akligatviai
                      snaudulys vos kvėpuojantis
                                vaikas
mergaitė oranžiniais kaspinais motina
su krepšeliu apelsinų             uždraustos braškės
sraigė kopia kalnais didžiulė sraigė velkanti
akmeninį gynybos bokštą velkanti pririštą
milžinę avį                            spinduliuojanti
vaikystė baltame išblukusiame odos žemėlapyje
pamiršta ir išnyranti iš užmašties
beveik mirtis                        beveidė lėlė
plasnojanti dirbtinėmis blakstienomis
dirbtiniais lėtais sparnais
plaučiai pilni suplėkusio rūsio
kalkės kalkės ir tolima patefono muzika
beveik iš anapus beveik iš gyvybės

Į viršų

PRAKEIKSMAS

(Poeto Žmonos monologas)

Trauk velniai tavo lyrizmą, asile
            Trauk velniai visus jambus chorėjus
                        Visas gramatikas
Plikabambiai tavo vaikai basi
            Jų akys raudonos ir alkanos
                        ką uždirbai iš poezijos
alkoholizmą ir triperį?

Trauk velniai tavo ašaras, asile
ir visą suknistą giminę
visus rondelius rondo
visas užkandines
ir hamburgus, visas literas
vis kreivas vis žvairas esi
girtas ir dvokiantis
                                    ko stovi kaip leninas
                                    kirmėle, save graužianti?
Trauk tave velniai ir rupūžės visos
                                    ar nors dviratį
                                    sūnui pagaliau nupirkai
                                    svoločiau?

(Numodama ranka ir nusisukdama.)
                                    Užmušt tave maža.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt