TEKSTAI.LT – tekstai – Arūnas Spraunius

Arūnas Spraunius

(''...'' )
Šauksmas
Šunys ir jų šeimininkai
Vasario nepastovumai
Santvarkos
Agresyvią gamtą pažabot nelengva bet reikia
''Keliaujančiųjų''
Kaip šlaunys viską pagerina
Mados
Fajanso istorijos
„kelias kurį...“
„neramiais...“

„energingas...“
„nupjautos vejos...“
„šunėke...“
„arba...“
„klajojantis...“
Tarnystė
Geriausi poetai
Klaustrofobija
Atšiaurus žvilgsnių grožis
kileris bulviagumbis
„tylėk sakau...“
dievas yra nuostabus menedžeris

Į viršų

(''...'' )

jam patiko policinininkai
o izide kaip dievino juos
tvankią vasaros popietę
kur nors prie parlamento
ar - dar geriau - sosto
įpėdinio apartamentų
su lazdele balta portupėja
apkabinėta amunicijos
rinkiniu kokarda papuošta
kepure mandagūs atsainiai
vaikštinėjantys tokie
stamantrūs viską išmanantys
pasiruošę pagelbėti tvirtos
strėnos kūnas lankstus
nesugriuvĘs lyg kaitroje
uniforma nevargintų puikūs
tarytum ozyris regint
juos gniauždavo kvapą
maudė paširdžiuos tuomet
tik jausdavo gyvenimo
žavesį ir egzaltuotai
jausmų kupina širdimi
žavėjos pasauliu

Į viršų

Šauksmas

šauksmas baisingas
rėkimas pereinantis
į riaumojimą - tai
munkas edvardas
pramogauja palei
tvenkinį gainioja
vandens paukštelius
antis ir antinus

Į viršų

Šunys ir jų šeimininkai

laigyk nelaigęs po
parko žolytę žaidimai
visuomet pasibaigia
vienodai
vienas kuris
prisitaiko ir
ima ropštis viršun
nekantraudamas
bet budrioji karta
mitriai pliekia
pasaitėliu per
nosį mylimiesiems
augintiniams
parke ir dar
globėjų akivaizdoje
elgtis kaip gyvuliams
niekas neleis
kručizna privalo
būti tikslinga
įvertinus pasekmes
bei siekiant
optimalaus
rezultato
taip gamta traukias
pogrindin ir dantimis
grieždama susiėmusi
už libido ruošiasi
partizaniniam karui

Į viršų

Vasario nepastovumai

ji plaikstėsi virš
parlamento didaus
lyg švyturys kelrodė
žvaigždė ir stiebas ją
laikė džiaugsmingai tik
nūnai keisti orai
pasisuko ištisą parą
vis staugė ir švilpė
nejausdami saiko borėjas
pliekės su suominiu
musonas spaudė zefyrą
kruša kirto lietui
per kramę šis atrėžė
liūtim pereinančia į
isteriją viesulai tarsi
savais švaistėsi lapais
pernykščiais neliko viršaus
nei apačios dingo hierarchija
vien egzaltacija aplinkui
ją tąsė blaškė į šonus
''Velniop!..'' - galiausiai
neištvėrė ir atsisakė
toliau plevėsuoti

Į viršų

Santvarkos

be abejo keitėsi
žinovai tvirtino
esą atvykdavo vis
gražesnės turėjo
įprotį išeidamos
palikti atviras
duris likusieji
viduje traukiami
skersvėjų čiaudėjo
iš pasiutimo
nekantresnius ar
egzaltuotus vėjas
paprasčiausiai
išpūsdavo tai vertė
mobilizuotis kiek
apsistumdę apsikuopę
pasitikdavo naują net
susiveikdavo duonos
prieskonių ir misteriją
surepetuodavo naujoji
supratingai iškentusi
inauguraciją tardavo -
ką gi pradėsime kaip
visada: išsiskaičiuokite

Į viršų

Agresyvią gamtą pažabot nelengva bet reikia

kuomet orai atšyla žemė
iš sniegų išsivaduoja
kai saulutė šviečia o
naktimis lietutis dulkia
arba pliaupia ir garuoja
viskas ir dar vabzdeliai
dūzgia upeliuose vanduo
čiurlena o žuvys plaukiot
ima ir nardo lyg ir ramu
tačiau neaišku niekas
niaukia kaktą rūpestis
kažkoks va balandis jau
žydi sodai ir jos ima lįsti
jeigu nesukasei sklypelio
net jei ir sukasei vis tiek
žinok išdygs ir ne viena
išdygs šakos stiebai
visokie nors neprašei
nesodinai vis viena
lenda su tomis sykiu
kurių tikėjaisi nelengva
oho dar kaip nelengva
neprarast savitvardos bet
reikia jas skabyti rauti
norminti taigi politiniam
korektiškumui ir agroservisui
šlovė šlovė

Į viršų

''Keliaujančiųjų''

amerikonas užveda
fordą ir varo
greitkeliu per
nesibaigiančias
prerijas europietis
rūpestingai kraunasi
mantą paskui sėda į
traukinį savo
praeitį neigiantis
žemynas vardu
afrika - svieto
perėjūnų avantiūristų
medžiotojų rojus
budistinė japono
kelionė pasibaigusi
greičiausiu pasaulyje
traukiniu ant oro
pagalvių dar -
viduriniųjų rytų
prekybos keliai
nesibaigiantys šiaurės
sniegynai štai
beveik viską ir
apžvelgėme
bet gali būti ir taip: kur
savana kodėl nesimato? -
nepatenkintas dairosi pro
boingo langą svečias iš
honkongo kur nors virš
amsterdamo. - juk užsakiau...

Į viršų

Kaip šlaunys viską pagerina

iš pradžių kol
valdė mitas ir
stokota vadybos
atrodė kad jų
buvo daug
šlaunis kaip
žinia mielai
lydėjo smurtas
laikui tekant
tolyn visi
pamažu ėmė
apsiprasti
liko tik
išdykavimai
piemenų
taip ilgalaikės
pratybos išugdė
kartas kurioms
šlaunų nebereikia
visai

Į viršų

Mados

kvapą gniaužiantis
kūno brūkšnys
tarpelis erotiškas
didėjantis mąžtantis
net pranykstantis
einant skubant
šaligatviu vyliaus
kibirkščiavimas
tarp džinsų juosmens
ir palaidinukės
solidus pilvo
gabalas poodinis
riebalų sluoksnis
tarp griežtai
išprosytų gelumbės
kelnių akinančiai
juodų ir baltutėlės
tarsi gulbė ant
sienos nėriniuotos
bliuzelės
dalykiškai visu
rimtumu atverta
bamba su visom
išplaukiančiom
aplinkybėm
besikilnojanti
vienodu ritmu
kvėpuojant
nors mažučiai
bet tankūs
balsvuoja
gruodo pakąsti
plaukeliai
ant pilvo
snyguriuojant

Į viršų

Fajanso istorijos

tolimas veik
negirdimas tik
oi koks klampus
skardžiabalsės
vaikystės
preliudas lyg
pajuodusios
lietų kaitros
nudrengtos pliauskos
prikaltos prie
nukaršusio
klevo kad
pienburniams
jauniesiems
kopėjams būt
patogiau jos
nerimas balsas
rūdžių ir senatvės
pakąstas tolima
veik užmiršta
intonacija -
iš tiesų
ji dar
istorija?