|
<< Atgal
Balys Sruoga
AUTOBIOGRAFIJA
Gimęs 1896 metais.
Laukinis liūdnumas ir laimė, kalėjimas amžiuos ir
pašėlusi valia, gyvenimo padugnė, piktas kerštas ir pasiryžimo šventumo nekaltybė,
požemio klaikumos rauda ir begalinis beprotingas džiaugsmas, visa gyvenimo
disonansų aidija, tur būt, ne mano vieno išpažinties verta.
Ir jeigu aš esu, tai todel, kad žinau kiekviename
pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.
Ir jeigu aš būsiu, tai tik todel, kad mūsų niekas
nemiršta.
Todel aš ir einu į gyvenimą mylėdamas žemę, tą
žiaurią, rūsčią, drėgną. Todel ir negailestingai suskaitytos mano dienos man yra
palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės
sultis ir amžinai grįžtančią dainą.
Iš naujeniosios poezijos
antologijos Vainikai. Kaunas, 1921 m.
Kalba autentiška
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|