|
<< Atgal
Balys Sruoga
Eilėraščiai iš rinkinio Saulė ir smiltys
Prooemion
Gandas
Supasi, supasi lapai nubudinti...
Ūkana
Mes ateinam, kaip šešėliai...
Nemirs, nemirs kūrenama gyvybė...
Pasaka
Kalėjimas
Taip tykiai kurenas...
Miserere
Į viršų
PROOEMION
Virpėdama žinia dangum atėjo
Nuo Saulės mano.
Plasnoja vėliavos. Dainuoja vėjas
Ir tyrai mano...
Ant aukšto kuoro uždegiau žibintą
Paleidau gandą...
Nuskendo takas užmaršon pramintas
Užliejo gandas...
Žengiu lėbonės žemiškos atmestas,
Pateptas Saulės...
Nešu, kaip Dievą, amžinasties naštą
Karūną Saulės...
Iš kuoro aukšto kelias gandas ugnys
Ir siekia toli...
Ir kas žengsnys arčiau gaisri bedugnė
Toliau ir tolis...
Į viršų
GANDAS
Eina garsas nuo rubežiaus
Žirgas reik balnoti...
Dekim, broliai, laužą didų
Būkime, kaip plienas!
*
Ir pasklydo Laisvės Gandas
Po pasaulį platų...
Sakalu žinia atskrido
Sujūravo dūšia.
Dalią varganą prakeikę
Debesiu pakilom...
Dega ugnys, gaudžia dainos
Trupa amžių uolos!
*
Mūs kelionė
kaip vilyčios
laužtas takas,
kaip žolelės
krupulingas
rimastelis
ankstų rytą
dalgiui žvangant...
Mūs dalelė
mažo lašo
šiurpumėlis.
Tai atlanko
kartais saulė,
pamyluoja,
pabučiuoja...
Tai pakanda
deivė šalna,
šiaurės vėjas
šventę kelia...
Mūsų žygis
plieno dalgio
dainužėlė:
aukštos viksvos,
sunkios varpos,
gludišėliai
vis po kojų,
vis po kojų...
Kai mes budėjom
amžiai tylėjo...
Kai mes merdėjom
žemė lėbavo...
Kai mes pakilom
supas pasaulis...
Broliai galanda
piautuvus, dalgius
tekančią saulę
rengiasi sveikint
gūsčiojas žemė
kraujo dūnojuos,
keliasi saulė
kraujo liepsnose...
Mes susikėlę,
kaip sakakėliai,
laukiam trimito
gūdžią naktelę,
rytą banguotą
ir sutemėlę
laukiam trimito,
degame laužą
būsime aukos
ir atpirkėjai...
Sakalai žino
melsvą aukštybę...
Mūsų gi pančiai
mirksnio mirimas...
*
Pastaros sienos pasviro
Šiandien nelaisvė Laisvė!
Laiminkit, broliai, švitimą,
Garbinkit laisvės mirksnius!
Daugelį amžių kalėjom,
Nešėm karūną vargų...
Dūmą dūmojome vieną,
Kaupėmės viena žaizda...
Girdite, broliai, trimitą
Iškilmės ryto varpus?..
Dega tėvynės altoriai
Pinkime degt vainikus!
*
Eina garsas nuo rubežiaus,
Žirgas reik balnoti...
Žvanga marės kalavijų
Būkim plienas kietas!
Į viršų
* * *
Supasi, supasi lapai nubudinti,
Šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti,
Skleisdami gaudėsį alpstantį, liūdintį,
Supasi, supasi lapai nubudinti.
Plaukia gegužio sapnai netikėtieji,
Gal tik raudoj kaikuomet palytėtieji,
O išgodotieji, o numylėtieji,
Slenka gegužio sapnai netikėtieji...
Naujo gyvenimo gandą atnešdami,
Žemę, ir dangų, ir dulkes atmesdami,
Naujus takus per bedugnes atrasdami,
Naujo gyvenimo gandą atnešdami...
Rimk, besiplėčianti sielvarta gudinti!
Tau paslapčių amžinų nesujudinti!
Vėjo bučiuodami, vėjo pagundyti
Supasi, supasi lapai nubudinti...
Į viršų
Ū K A N A
I. RYTMETIS
Ankstųjį rudenio rytmetį slenku mieguista aleja...
Ūkanoj vingiams sidabro nėr galo...
Ūkana užsupė, tartum užšalo,
Visos kluponės, kur griaužės per naktį, jūravo, skaudėjos...
Lapai geltoni
Pinas po kojų.
Krinta po kojų
Rytmečio ašaros...
Ūkana palša banguojasi... Medžliepiai svyra ir liūdi...
Neriasi ūkanoj takas ir nyksta...
Įstabios žvaigždės susiburia, bliksta...
Įstabios užgema aidijos... Įstabios pasakos būdi...
II. RYMASTIS
Širmas laivas bures skečia
Veržias lauk...
Būsi savas, lauktas svečias
Sėsk ir plauk!
Šventė tavo, amžius trokšta,
Bus tavy
Daug altorių, šventės bokštų
Toj šaly...
Pabučiuok sultingą žemę
Būk kartu...
Joj verdenės sultis semia
Semk ir tu!
Supsis laivas vandenyne,
Kaip danguj
Tau aušrinė taką mynė
Pabangui...
Virpa laivas... Širmos ugnys
Trykšta lauk...
Laukia mėlynos bedugnės
Sėsk ir plauk!
III. AIMANA.
Pasaulis taip nuskendo tykiai,
Užliejo jį banga naktumo...
Dienos giesmė širdy sustingo...
Širdis, kaip lašas, virpa nykiai...
Alsuot baugu... Baugu yrumo...
Nakties lelionė gaust įbingo!
Šventovėj vergus tepalikęs
Velkuos per armijas juodumo
Dainuoju naktį maloningą!..
IV. OPA
Nakties vilny susliet klupones,
In juodas erdves tesiirt
Pavilgas vienas ir kelionė!..
Galinga Viešpaties malonė
Nakčia gyvent ir naktį mirt!
Į viršų
* * *
Mes ateinam, kaip šešėliai,
Ties bedugnėms giesmių pint.
Kas numiršta turim vėlei
Mes giesmėmis atgaivint...
Amžių ūkas velias, driekias
Dengias paslaptis buities...
Virpa dalgis, varpos siekęs
Varpas liūdnas be šerdies...
Mes, kaip varpos, laukiam nykiai,
Koliai dalgis mus pakirs...
Koliai godos austos tykiai
Susipainios ir iširs...
Žemėj šioje mes užklydę
Tik ilgėjimos sargai...
Žiedą paslėptą išvydę
Vėl plasnosim gimt aukštai...
Į viršų
* * *
Nemirs, nemirs kūrenama gyvybė,
Ir vakaro šešėliai,
Ir ryto džiaugsmo spindulėliai...
Praslinks gal amžiai, amžių amžiai nebūtybėj,
Gal amžinasties giesmę aus tik varpos senos
Glūdės krisluos gyvybė
Ir garbins viešpatnią visybę...
Nežinomoj šaly dausų diegai jūruoja...
Nežinomi regėjimai kalnai permatomi ir bonės spindulingos
Dievybei santarą augina...
Besčiudamas vėjelis burtuos merdinčiuos myluoja,
Ir rankos laimint tiesias maloningos,
Ir tiems, kurie dar gims, karūną pina...
Tebus tas džiaugsmas tik mirksnio moja...
Tebus ta puota tik žaibo laimė...
Lemtis kelionėn ruoš ir laimins,
Kurių altoriai vėl ir vėl gyvoms aukoms liepsnoja,
Kurių sapnai gyvybe stoja...
Duosni ranka pasėjo daigus. Čia ir čia.
Žiedai grakščiausi žydi paslapčia.
Ir žvaigždės dega tik nakčia!
Į viršų
PASAKA
Pas karalių dvaras margas.
Karaliūnaitė, kaip gulbė,
Saulės viešnia ankstyboji.
Nuo žaros lyg žaros
Purinu
Liekną žemę motiną...
Nuo vagos lyg vagos
Niūrinu
Alkią dalią sotinu...
Grūdus sėsiuosiu
geltonus,
Aukštą laužą
uždegsiu...
Žels atolas, žalios
vilnys...
Dalgį, dalgį ot
plaksiu!
Karaliūnaitė kaip žiedas...
Palei dvarą ežerėlis,
Palei margą tyvuliuoja...
Ir nakčia paslepčia
Tirpdamos
Rankos žemės siekiasi...
Susigudę vogčia
Virgdomos
Godos dalgiui tiekiasi...
Rytą saulė netekėjo,
Tik žerėjo žiedu
du...
Nuo pat ryto želia
kelias...
Ar javai tai, ar
kapai?..
Karalaitė ašarėlė...
Ežerėli, vai, bangusai,
Ar tai toli dugnas tavas?
Į viršų
KALĖJIMAS
I
Išbliškę veidai.
Samanotos krūtinės
Ir keršas ir plienas akyse...
Nelaisvėje gimę
Nelaikio gadynę...
Ir dienos, ir amžiai, ir mažas mirksnys
Tapradis būdėjims...
Ir tiek nulydėjus pakalnėn pakalnėn
Ir brolių, ir seserų, aimana ėjusių
Dangus visiems pilnas, gausus,
Ir kraujumi tėvų nulaistyta žemė
Tik vienas kalėjims!
Praeina šešėliai, kaip vagys, praėję negrįš niekados...
Ir spinduliai saulės, kur vakar žydėjo, negrįš, nesugrįš niekados...
Nelaisvėje laisvūs, kalėdami stiprus, iš amžių per amžius, del jų
visados...
Ugnis pirmapradė...
Nesutepta galė širdy...
Pavilgas ir kerštas su plienu drauge...
Dangus užsidegs
Ir gandu ir gandu pasklys su varpais po tėvynę
Atverki krūtinę,
Tilybė naktinė
In žvangantį plieną, kaip krintantis lašas, suduš!
II
Vėjas vasaros gailus
Pabučiavo.
Sodas žydi.
Ir ateina tylus gandas
Urvan mano
Ar esi?
Aš alsuoju... Aš alsuoju...
Broliui mano, vėjui mano
Pasakysiu
Aš esu!
Ir laimingas, kurs pravėrė
Pirmas langą
Jo ilgėjimos, jo gėla
Bus su vėjum,
Bus su žvaigždėms...
Sodas žydi. Toli, toli.
Langas manas mažutėlis.
Dainužėlė seserėlės
Pasigirsta sutemėlę
Ir visa dalužė mano,
Kraujumi rašyta...
III
Pirmas žiedas, pirmas vėjas
Iš tėvų laukų...
Kur užaugau, kur mylėjau...
Kur vogčia slenku!
Žiū, sesuo, klausyk, su vėju
Iš tėvų laukų
Skundas kelias, skundas liejas
Mirtinas, klaikus!..
Ar tai tam mes laisvės godą
Sergėjom ilgiai,
Kad Tėvynę, žydint sodams,
Sveikint kaliniais!
Šion pakalnėn mus lydėjo
Dargana, šalna...
Čia atėjom netikėjom,
Kad daina rauda...
Šlama nendrės lingutėlės
Amžius jų ilgus...
Tau, Tėvyne, mūsų gėla
Atlaidu nebus!
Į viršų
* * *
Taip tykiai kurenas kudmentas rusčioje gudybėj piemens varganos bakužėlės!
Aplinkui veidai piemenų, pakeleivių taip tykūs, paskendę godonių tolybėj...
Ir artimas žodis ištartas tylybėj netyčia, lyg tolimas aidas atrodo...
Išeinu pakalnėn, kur uolos, ir sniego ruimybė ir dievinos pievos sužėlę...
Ir žvaigždžių spindėjimas skleidžias po visą pasaulį, kaip dangiškas gimnas
gyvybei,
Ir alkanos raudos šakalų ateina, kaip tolimos, tolimos užmirštos godos...
Pro spindinčią baltą viršūnę prasišiepė, ausdamos, tviskantis šydas ir būrės...
Ir tolimą ežerą klony plaukikų šešėliais ir žibančioms, juostoms išpynė...
Ir vėl nelydėtas, nelauktas su krintančia žvaigžde tolybėj be pėdsako dingo...
Keliauju, sustoju, ir vėlei keliauju, kaip leisdamos mėnuo per prieblandos jurės...
Ir žvaigždės taip arti. Ir pievos taip kvepia. Ir meilė apyaušrio vėjo naktinė...
Ir rodosi, visas gyvenimas tavas vidūnakčiui dovana pakeleivinga.
Į viršų
M I S E R E R E
I
Garbinkit, broliai, dienas, liuosas nuo šventvagystės,
šventvagystės neliestas dienas, broliai, tegarbinkit!
Mus pašaukė pasaulin mirštantis balsas ir Jojo mirimo valanda
užnuodijo maldas mūsų...
Užtat mes, ištremtieji, mirštame ir mirštame kiekvienoj maldoj
mūsų, o Mirimo paslapties vis nepalytime...
Jei aš apsvaigau gegužiui gimstant, tai kam jūs, broliai, mylite
mane?
O jei nemylėdami mane lydite, tai kam jūs svaigstate mano apjakimu?..
Aš daug klajojau, aš daug meldžiausi, o dabar aš neregis, manyje
gimė bedugnė ir naktis, tojoj bedugnėj apgaubs mane Amžinybė...
Apvyliau aš gyvenimą, apvyliau aš brolius mano ir seseris, ir dabar
keliu paskutinę mano maldos nuodų taurę...
Klaupkitės, broliai, prieš gimstančiojo Balso palaiminimą
nemylėkite manęs!
Mūsų širdys nežino, ko ilgis, mūsų siela junta daugel dausų, o
mes patys tik varpos be grūdų...
Laimingesni už palaimintuosius, liūdnesni už mirštančiuosius, mes
tik sieliai mažučiai mažutėliai begalinėse marėse...
Garbinkit, broliai, dienas, liuosas nuo šventvagystės,
šventvagystės neliestas dienas, broliai, tegarbinkit!
II
Uždariau langines, užleidžiau užlaidas, ir dabar aš vienas, ir
dabar joks svetys nebeatlankys manęs...
Mano svečiai spindulėliai, spindulėliai...
Šneku su jais aš, ir tyliu su jais o skundžiantis man jie myli
mane...
Skundos apmirs, žaizdos aprims, židynė užgesus stoviu ant
bedugnės krašto čiaupiasi lūpos, skečiasi akys esu vienas ir joks svetys dabar
nebeatlankys manęs...
Du jaunu žiedu po mano kojų atnešė man juodu grakštus
šypsojimas, kai aš supau Baltąją Gulbę mažutėliame lopšelyje ir dabar po
mano kojų du jaunu žiedu aš viešpatis...
Nebijau aš klaikumos aš saulė tarp saulių, aš šešėlis tarp
šešėlių aš viešpatis...
Aš dar tas pats, aš dar vidūnaktį puokštes žibučių rinkau ir
deginau jas, sukūręs didų laužą girioje, kaip nūn deginu sielvarto opas mano prie
bedugnės krašto...
O, būkite palaiminti, kurie prakeikė palaiminimą ir pavilgą, kurie
krisdami bedugnėn linksma gausybe šypsojos, būkite palaiminti visi, visi mirties
valandą Amžina Atilsį jums...
Glūdu glūdu... klausaus klaikumos... Klausaus bedugnės... Alsuot
nustoju klupu po kryžium manyje daug paslapčių uždariau langines,
užleidau užlaidas ir dabar joks svetys nebeatlankys manęs...
III
Kumet aš pajutau Sparnuotojo Sargo žengimą Gimstančiąją
Aušrą tai kas jūs man!.. kumet aš sukniubau po kryžium purvinas ir bemirštąs
tai kas aš jums!..
Aš retai kada jus telankydavau, jūs retai kada mane tepriimdavot,
dabar mes visi lygūs aš kvieslys jūs palydovai...
Ateis, ateis toji karalystė, kumet nebebus nė pateptųjų, nė
palaimintųjų, kumet mes visi pranašai būsime: tykūs, tykūs šaltinėliai
jie alsuoja nieks neboja, vien tik kartais plienas trupa, kai pakanda sultys jų...
Broliai, aš kviečiu jus!
Ne tik mes nusidėję mūsų šešėliai ir nuodėmingi stugso
Golgota kiekvienoj kryžkelėj, o po ja Magdalenų minių minios...
Mes nemirę mes tik negyvi...
Ateis, ateis, broliai, toji karalystė, kumet siela, Golgotą
pažinusi, žaizdų spinduliais išgydys, kumet numirs mumyse kareiviai ir mes stosime
karžygiai!..
IV
Iš šaltinių, iš tyliausių,
kur alsavimai nedrumsčia,
kur švitrėjimai nesiekia,
kur neskęsta spinduliai,
Pasisemiu taurę sulčių,
sielą girdysiu per naktį,
kol aušros ugnim kraujuota
girta siela degti ims...
Ugnyje užgimęs, veltui
ieškau Ugnies... Saulė toli...
Jei krisiu staiga bedugnėn
ir žvilgsniu nieks nepaseks...
Ugnys toli... Saulė toli...
Žvaigždės miršta ir šešėliai...
Ė, palaimints prakeikimas!
Ė! palaiminta naktis!
Aš žinau palaimins amžiai
ir išguitus, ir klajūnus,
ir kur girdo nuodais aklą,
ir kur drumsčia šaltinius...
Susisups verpetai gyvi
susiburs pašėlę volai
ir prieš saulė kils šešėliai,
ir Golgotos sūnūs kils!
Iš rinkinio Saulė ir smiltys, 1920 m.
Rašyba autentiška, pataisytos tik akivaizdžiausios klaidos
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|