|
<< Atgal
Petras Tarulis
(tikr. Juozas Petrėnas, 1896-1980)
Peizažas
Mano pagalvei pagailo mano galvos, ir ji
minkšta, maloni.
Sienoje ne visi dantys, pro spragas pasiekę, mano
skruostus kutena; dar mieguistam jie nematomo voro rudi tiesūs ūsai. Šalin
raukšlėtų mieguistų paklodžių veidai.
Civilizuotos sagutės savo sargyboje budi.
Džiaugiuos, kad drangus vanduo taško krūtinę.
Šepečiai, šukos ir šepetukai mane apšepusį
švelnina.
Cukraus vienas gabalėlis. Kitas. Ir jau visai
lipšni arbata pasakoja ekstra telegramose Loyd Džordžo paskutinį posakį. Streiko
pilnos Buenos Airės Kaunan atsiuntė tris petito eilutes.
Plonutė kvepianti svaigia rūgštim riekelė. Lūpos
įsviestintos. Ir plonutė riekelė kaip grakštus feljetonas į portfelį kemšasi, kad
į dienraštį neštum.
Visas apsagstytas, plikom ir plunksnotom skrybelėm
apžėlusios gatvės vidury.
Tprrru! suriko plačia kakta ir barzdele
malonus vežėjas.
Bėrasis iššoko iš vežimo ir dingo durų
stikluose. Nupenėtas ponas, galva mostelėjęs, pageltusiom putom aptaškė arti
stuoksančią oficiališką kepurę.
Iš po tos kepurės labai į lūpas panašūs
mėsagaliai piktai praleido:
Kur brukies, nematai, ar ką?!
Brač, mes dviese, tu vienas. Reikėjo
pasitraukti. Matai, nenustovi! visa devyniolika dantų žiba vežėjas. Ir vieta, kur
turi būt veidas, taip šviesi, maloni, džiugi, kad nors imk ir į trečios rūšies
papirosų dėželę klijuok! Visi pirktų.
Klausyk, sakysiu staiga iš kažkur atsiradęs,
išsižioja išblyškęs veidas.
Trečios rūšies papirosams etiketė grįžt į
mistiškai baltą veidą, apsuptą ilgų, kaip senos karčemninkės padalkų karbatkos,
kukliai nusvirusių, po kelius išsidraikiusių plaukų. Rankovė išsitiesia. Niekas
negali tvirtinti, kad rankovėje gali būti ranka, nes rankovė veik plokščia.
Puikų veidą turi. Vajė, kokį puikų! Aš,
taip iš šalies žiūrėdamas, manau, puikus būtum ministeris. Pasikalbėkim
nuoširdžiai. Plačiai štai modamas aplinkui, paklausiu: kuo jie geresni, kad jie
ministeriai, o tu ne. Lipk iš tos tribūnos. Imk vadžias.
Tai kad nežinau kaip bėrasis, šypsos jis.
Ir iš puikiausios reklamos vertos trečios rūšies papirosų dėžutės trykšta
skaniausias kvapsnys.
Tarulis, Petras. Gyvas stebuklas: Prozos
rinktinė. Vilnius: LRS leidykla, 1992.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|