Teofilis Tilvytis
       13. Nuo Maironies iki manęs (Parnasas parodijose)

Parnaso giesmė
K.Binkis: Binkio būta!
S.Šemerys: Šemerio baladė
J.Tysliava: Paris.
J.Žengė: Iš Juozo Žengės (Šiaip, arba taip).
J.Žengė: ***
A.Rimydis: Ūkiškas Rimydis
A.Rimydis: Mistika

Į viršų

Parnaso giesmė

Galva nulinko, plaukas baluoja,
girioj gegula nebekukuoja...
        Oi, liūlia liūlia, oi liūlia liūlia –
        girioj gegula nebekukuoja.

Viskas praėjo tarytum dūmas –
sensta ir sensta Vaižgantas-Tumas.
        Oi liūlia, liūlia...

Nurimo Jakštas, tyli Maironis –
trauk juos į balą – būsim klebonais.
        Oi liūlia, liūlia...

Pirma nuo Jakšto Kirša drebėjo
dabar, nabagas, linksta nuo vėjo...
        Oi liūlia, liūlia...

Kur dingo Vaitkus nežino niekas –
gal kur klajoja paliai aptiekas...
        Oi liūlia, liūlia...

Viskas išnyko, laimė sudužo,
neliko Kiršos anei aidužio...
        Oi liūlia, liūlia...

Kur dabar Sruoga, kur tie karoliai –
viską išmainė dėl biznio – brolio...
        Oi liūlia, liūlia...

Liūdna, oi liūdna – Putino nėra,
metė rašyti – daro karjerą...
        Oi liūlia, liūlia...

Petras Vaičiūnas sau vienas verkia –
viską prarado už kontramarkę.
        Oi liūlia, liūlia...

Gira dar gyvas, bet nieko gero –
kur tik įeina – tuojau išvaro...
        Oi liūlia, liūlia...

Binki, Kazeli, krūtinėn muškis
tave suvalgys šitos dainuškos...
        Oi liūlia, liūlia...

Nėra, oi nėra Šemerio – Salio –
su Buivydaite ruošia veselią...
        Oi liūlia, liūlia...

Tysliava laksto aplink Paryžių –
drąsiai jam galim statyti kryžių.
        Oi liūlia, liūlia...

Nuo Žengės raštų Tumas nubalo,
dabar sau vaikšto paliai stadalą...
        Oi liūlia, liūlia...

Kur Buivydaitė nežino niekas –
gal registruoja jaunystės griekus...
        Oi liūlia, liūlia...

Vaikšto Rimydis paliai vitrinas
Ir kabinėja jaunas merginas…
        Oi liūlia, liūlia...

Miškas pageltęs, beržas nuvytęs –
Užteks dainuoti.
                        Jūsų
                                Tilvytis

Į viršų

K.Binkis: Binkio būta!

I.
Margaspalvis sijonėlis
kur tik neisi – ten kęsnojas...
Ar iš lovos prisikėlei –
margaspalvis sijonėlis.
Mano butas – sijonėlis;
ar čia žemė, ar čia rojus?
Margaspalvis sijonėlis
tik kęsnojas, tik kęsnojas...

III.
Raudonos, juodos, ilgos, storos
apspito mergos visos kartu.
Dievuliau mano, koksai čia oras!...
Aplinkui – juodos, ilgos, storos...
Kad neišnyktų kvapas nedoras,
kad Jakštas veido nesuartų –
raudonos, juodos, ilgos, storos
apstojo mergos visos kartu...

V.
Kažin koks kvapas ore plauko,
nors niekur nieko nematyti...
Naktis atėjo... Štai ant lauko
pagedęs kvapas ore plauko...
Širdis manoji myli daug ką,
bet tai jau negražu, Būdvyti...
Kažykoks kvapas ore plauko,
nors niekur nieko nematyti...

VI
Vien tik rašalas akyse.
Žemėj, ore ir danguj
daugiau nieko nematysi –
vien tik rašalas akyse...
Atsisėsi, parašysi,
vėl užbrauksi... O paskui? –
Vien tik rašalas akyse,
žemėj, ore ir danguj...

Į viršų

S.Šemerys: Šemerio baladė

Jakštui – pykšt!
Tumui – bumt!
Girai – girkšt...

Klaipėdos uosto švyturiu
vienam,
antram,
trečiam
paplykst, paplykst, paplykst!!!

Staiga –
nekokia užbaiga:
aš pats į Kuršių balą kojom
keberiokšt!...

Ir tokiam
kraujo šniokšty kažkas po manim –
urr, urr, urr...

Į viršų

J.Tysliava: Paris.

Štangos
šoka tango
Kojos, kaip orangutango
užu štangų
rangos
tango.
Stop –
radio!
Eiffelio padangėj
bangos
teršia
maršą –
kažykoks paršas
asfaltą teršia!...
Atleiskit kolonadas,
aš pirmas Lietuvos poeta
tokiuos palociuos
pirmą kartą...
(gerai būtų iš jūsų pasimokyt...)
Kai iš Tour Eiffel sublioviau
100 kekšių atsigrįžo;
mat nemačiusios dar vyžų
nuaustųjų Suvalkijos lygumos...

Sena,
mylimoji, daugvandene, Sena,
ar tu žinai iš kur man velnias čia atgrūdo;
ar nebūtų užtekę Suvalkijos prūdo;
priglauski pirmąjį Lietuvos krašto blūdą!
Žinai ką, mylimoji Sena,
čionai bastaus kelinta diena;
čionai nei karvės pieno,
nei daržinės,
nei Suvalkijos šieno...

Mylimoji, Sena,
jei tu pažįsti, kartais, Nemuną
nuplauki greit,
praneški jam,
kad Tysliava Paryžiuje paklydo!...

Kioskai,
vežikai,
chuliganai,
kekšės,
Tysliava ir t. t...

Į viršų

J.Žengė: Iš Juozo Žengės (Šiaip, arba taip).

Rupūžė gerai,
gyvatė gerai,
damės gerai,
laipsnis gerai, gerai...

Bet – taip,
jei viskas gerai,
jei meilė gerai,
tai kasgi negerai?...

Kitą kartą čia buvo bubi,
bubi sniege buvo gerai...
Bubi turėjo mažą bubi...
Ach, vot kas negerai?...

Sakyk, Ženge,
ar dar toli ta pakirpta akacija?...

Į viršų

J.Žengė: ***

Saulė – rupūžė,
mėnuo – gyvatė.
Bėga žaltys –
klaupkis, Darata.

Velnias, devyni,
ką jūs čia matot?
Gausiu milinę –
bus ir čebatai...

Pilka gyvatė –
pilkos ir dienos...
Gulkis, Darata –
kas čia do krienas?...

Į viršų

A.Rimydis: Ūkiškas Rimydis

Tėvai,
kurs Tytuvėnuos
turi vos pusę ha –
aha –
svajoji naują lūšną statyt –
nestatyk!
Žinai,
aš manau saulę
ant baslio smailgalio užstatyt!

Gaila tik –
mano mūza neėdus,
girdėjau akys išvarvėjo..
Valio žemaitiška barščių virėja
nuo Rokiškio iki Klaipėdos.

Trauk minties kumelaite,
trauk,
poemos ne čia dar galas...
Mano auditorijoj 3.000.000,
o pats –
trejų devynerių bokalas.

Į viršų

A.Rimydis: Mistika

Vyrai,
kurių dar kelnės neprairę,
kurie dar apetito turite –
likimo pirštinę
gerai susupkite į marškinius.
Dar pažiūrėkite tarpupirščius
dantų pasta išplaukite
visus literatūros barškalus...
Paskui,
paskui į patį vidurį gyvenimo ...
prispiaukite...

Kas kelia lermą,
Rimydi,
kas daro ūkišką
ermyderį?!.

Ir aš ant žemaituko
nešuos pro Kauno katedrą...
O kas toliau? –
Kapa kopūstlapių
ir kelnės gal nusmukusios...

Poezija –
tai marškiniai ir pirštinės,
o pats gyvenimas –
tai žalias muilas su magnezija...

 
Iš rinkinio „13. Parnasas parodijose“, Kaunas, „Naujas žodis“, 1929 m.

Rašyba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt