TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
Mindaugas Valiukas

Eilėraščiai iš knygos „MĖNULIO KERAMIKA“

Konservai
„Drasko voratinklius gervės...“
Dainelė
Nuotykis Charono valtelėje
Man gražūs
Staiga pasivaidena
Štilis
„Nedūsauk Sako mylimoji“
Šauksmas
„Moteriškos giminės debesys...“
„Į gatvę išeina kažkas...“
Mona Liza
Papūgos

Į viršų

Konservai

Krenta žvaigždės kaip obuoliai
Ir dunksi
Nuo smūgių švelnių aviliai,
Paunksmėn

Krenta riteris ketaus šarvais
Surūdijusiais,
Žliaugia sraigė jo pėda. Dievai!
Lyg žarijomis.

Dūžta šalmas nuo lašo lietaus –
Puodynė!
Kurioje – senas varnas puotaus –
Smegeninė

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

***
Drasko voratinklius gervės
Raganos vagiančios medų
Kregždė purvo gniutelį
Savo vaikeliams prakiurusiems

Spragos dantų falangoje
Išmintį lieja nesaldintą
Seniai karšinčiai bernaudami
Laumes nujodinėdavom

Vėtra paliovė klykavus
Vyšnių žiedais užspringus
Sraigė akim nukapotom
Regi po kojom vaivorykštę

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Dainelė

Kojom į priekį
It mėnesio riekė
Irkluoju į rojų

Perjungiu bėgį
Po saule ant sniego
Tave susapnuoju

Šiek tiek atsikvėpęs
Vėjas pavėpęs
Vėl išpučia burę

Ir nuplėšia plaukus
Ir budelio kaukę
Ir kvailio kepurę.

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Nuotykis Charono valtelėje

Ir neperplauksi upės
Šnabžda vanduo
Srūdamas gurgėdamas pro plyšį

Pasiraitęs kelnes senis komanduoja
Semk
Atgal negrįšim

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Man gražūs

Mėnulis
Nesilaikantis
Dietos

Plaštakė
Degančiais sparnais
Ant šieno kupetos

Ir autų vėliavos
Ant kanapinės
Virvės

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Staiga pasivaidena

Skutu žuvį
Po žydinčia vyšnia
Žvynams ir nuožydoms
Maišantis vienas su kitu

Staiga pasivaidena kad

Vienas su kitu maišantis
Nuožydoms ir žvynams
Po žydinčia žuvim
Skutu vyšnią

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Štilis

jūralygikaipšitaeilutė

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

***
Nedūsauk
Sako mylimoji
Nedūsauju
Aš taip kvėpuoju

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Šauksmas

Ant kiekvieno tilto
Sekundę jaučiuosi
Savižudžiu

Sustoju nebyliai
Šaukdamas
Mirties

Eime nerimsta
Mylimoji

Negaiškim
Laiko

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

***
Moteriškos giminės debesys
Gašliom pozom
Rąžos danguj

10 antanų
Juos varsto akim
Tartum organais

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

***
Į gatvę išeina kažkas
Dar kvepiantis kambariu
Televizorium ir geru tabaku

Kas per naktį nuleido
Liepų bures kas sulipdė tą
Lapų mozaiką po kojom
Ir su kokia užduotim
Skrenda anava tie paukščiai

Jis seklys ir norėtų žinoti
Bet visus pėdsakus
Nuplauna lietus

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Mona Liza

Aš dirbu automobilių aikštelėje.
Nuo aštuonių iki aštuonių.
Darbas nuobodus. Galima būtų skaityti
Bet aš tik žiūriu nuotraukas riebaluotuose
Draugų laikraščiuose ir žurnaluose
Nuo kurių man pasidaro erekcija.
Esu išsiblaškęs ir kartais užmirštu pasiimti
Valgyti. Darbo metu nedrįstu nueiti
Į tualetą. Nuo to keista mano veido išraiška
Ir draugai mane vadina Mona Liza

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

Papūgos

Miestas mažėja
O didėja kapinės
Jos savo kairiuoju sparnu įsiveržia
Į dilgėlėmis ir takažolėmis
Apžėlusį kiemą
Kur mažametė mergaitė
Supasi žviegiančiomis sūpynėmis
Ir ten pasilieka
Ir ten apsistoja

Jie nusibaigia savo lovose
Nebegirgždinamose meilės
Ir virš kiekvieno įsižiebia po varną
Kiek jų? – nesuskaičiuoja ornitologai
Tiek kiek kryžių mieste –
Atsako išminčius
Jokios paslapties
Jokios paslapties

Su vakaro migla
Į uostą sugrįžta laivai
Jie tušti
Lietaus suvarpytomis burėmis
Pamestais inkarais
Tyliai užšliuožę ant smėlio
Užminga

O rūkas keliauja toliau
Jau užgrobė miestą kapinės
Paskandino varnalizdžius
Su visom juose įgulom

Papūgos narveliuose keikiasi
Prašo rūkyt
Vienintelis garsas
Jaukus toks ir šiltas
Kaip smilkstančios pypkės galvutė

Grėsmingais matrosų balsais
Pratrūksta kajutės ir rubrikai
Neišlaikius lentoms
Užplūsta smukles karčemas užeigas

              Kortų ruduo
              Bokalų kaktomuša
              Girti: tu moliuske
                      karamba
                      papjausiu

Kaustytų batų ir lyg durklas
Kulniukų stepas grindiniu
                Sesės į girgždančios meilės verpetą
                Sesės hamakų virvės ar atlaikys

Monotoniškai knarkia
Šaldytuvai matrosai ir kekšės
Kol viskas nutyla

Rūkas lyg žvėris išlipęs iš jūros
Iš lėto grįžta namo
Skrupulingai susirenka
Suplyšusio savo apsiausto
Skiautes nuo medžių laivų
Kurių stiebai nuleistomis burėmis
Lyg kryžiai

Valiukas, Mindaugas. Mėnulio keramika: Eilėraščiai. – Kaunas: „Nemunas“, 1998.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt