Arkadijus Averčenka
POKALBIAI SVETAINĖJE

XX amžius. 1910-1913 metai

- Nė nežinau, kur šiais laikais bevažiuot į užsienį... Viskas taip atsibodo, viskas taip įkyrėjo. Negi važiuosi į tą oleografiškai nykią Šveicariją su karvėmis, pienišku šokoladu, alpenštokais ir piemenų rageliais.
- O į Rivjerą?
- Irgi mat suradot vietą! Tas prakeiktas, amžinai mėlynas dangus, ta anatomiška, amžinai žydra jūra, tos egzotiškos palmės, tas įkyrus spalvoto atviruko grožis!.. Ir į Vokietiją nevažiuosiu. Tas gyvuliškas sotumas, tas pigumas mane pykina! Gal į Norvegiją, dėl originalumo? Ar į Olandiją...
- ... Vakar skaitinėjau "Doriano Grėjaus portretą". Koks rafinuotumas, kokia tobulybė. Šiaip, jei mane pastaruoju metu kas nors domina, tai - naujausia anglų literatūra, visas jos kompleksas...
- ... O aš jums sakau, kad Marijinkoje statyti "Elektrą" - beprotybė! Pusė solistų praras balsus!..
- Skaitėte?
- Taip, taip! Tai toks siaubas. Visas Peterburgas kaip vienas žmogus sudrebėjo, kai perskaitė apie vargšės Aisedoros Dunkan nelaimę. Reikia būti motina...
- ... Suprantate, tarp akmeizmo ir impresionizmo toks skirtumas, kad akmeizmas, kaip srovė...
- Atsiprašau, atsiprašau! O Igoris Severianinas?
- ... Papasakosiu, kad damos negirdėtų. Po Donono mes nuvažiavom į "Akvašką", buvo: kunigaikštis Dudu, Irma, Vovočka ir aš. Na, suprantama, pašaldėme pustuzinį...
- O aš jums sakau, kad Merežkovskis toks pat dievobaimingas, kaip ir Rozanovas - bedievis!
- ... Paskutiniame "Satyrikono" numeryje...
- ... Būkite malonus, paduokite romo.
- ... Jūs klausiate, dėl ko visa Rusija kraustosi iš proto? Dėl Vilio Fereros!
- Ponai, kas kvietė taksomotorus? Du atvažiavo.
- Tiesiog nežinau, kur man dėtis vasarą... Venecija atsibodo, Egiptas įgriso. Gal į Karpatus šoktelt, papokštaut?..

XIII amžius. 1920 metai

- Valgykite dešros, grafe!
- Merci. Kiek mokėjot?
- Šimtą dvidešimt.
- Oho! Vadinasi, toks gabalėlis septynis rublius kaštuoja...
- ... Aš jums patariu važiuot į Serbiją, nors ten nepatogumai ir purvas, bet rusus neblogai priima. Netgi į viešbučius leidžia...
- Ką jūs sakote?!
- ... Kajutkompanijoje visi stovėjo, vienas prie kito prisispaudę, vientisa masė, o aš sugalvojau: prisirišau lagamino diržais prie bušprito ir gana pakenčiamai praleidau naktį. Šiluma geras daiktas!
- Kodėl mano pusbrolio Grišos nematyti?
- Ak štai kas! Aš ir žiūriu... O bandelės kiek kainavo?
- ... Įsivaizduokit, nusipirkau aš dvi žvakes, o viena iš jų be dagčio.
- O ką jūs?
- O aš stiklinėje išlydžiau steariną, po to paėmiau korseto raištelį ir ėmiau mirkyti: pamirkau ir ištraukiu. Stearinas greit sustingsta. Taigi išėjo kelios mažos žvakutės.
- ... Ne, atsiprašau! Ant lagamino miegoti patogiau, tik reikia žinoti - kaip. Kitas asilas mėgins užmigti ant uždaryto lagamino. O reikia taip: išimti iš lagamino visus daiktus ir įvynioti į rankšluostį; išskleistą lagaminą padėti dangčiais į viršų, o iš šono - išimtus daiktus; išeina apie dviejų aršinų ilgio ir vieno aršino pločio aikštelė; tarpas lagamino vidury užkemšamas kojinėmis...
- Baroniene, per jus kažkas ropoja...
- Ak, tai aš su kunigaikščiu Seržu sunkvežimiu važinėjausi. Tikriausiai tai nuo jo.
- Geriausias tepalas nuo šitų bjaurybių - sabadilės tinktūra. Man sužadėtinis padovanojo vardinėms visą flakoną.
- Dusia, duokit pasikvepinti!
- ... Iš Charkovo mes važiavome dvidešimt aštuonias dienas. Aš - su kareivių ešelonu. Iš pradžių maitinomės riešutais, - turėjau du svarus, - o paskui Roskošnos stotyje už savo megztuką gavau iš šeimininko žmonos vištą. Kareiviai išvirė sriubą vazone, ir mes valgėme. Aš valgiau arbatiniu šaukšteliu-sieteliu. Nepatogu tik, kad visas skystis per skylutes tiesiai ant suknios tekėjo. Na, aš paskui suknią stoty statinėje išskalbiau.
- ... Nežinau, kur man važiuot: anglai neleidžia rusų į Angliją, prancūzai neleidžia į Paryžių, vokiečiai...
- ... Kodėl tas sviestas toks keistas? Aš jau antrą sumuštinį valgau, valgau ir niekaip negaliu suprast...
- Tai ne sviestas. Tepalas Šuročkai nuo egzemos. Tai kvaila teta! Negi ji ant stalo padėjo? Na, nieko, čia dar truputis liko - užteks.
- Skaitėte "Doriano Grėjaus portretą"?
- Neskaičiau. O jūs skaitėte įsakymą, liepiantį visus, kurie čia gyvena mažiau nei dvejus metus, iškeldinti?
- Prisimenu, Tolstojaus "Ivano Iljičiaus mirtyje"...
- Sakykit, jis taip pat nuo dėmėtosios?
- ... O vieną sykį aš dvi dienas miegojau ant rašomosios mašinėlės...
- Kokios sistemos?
- Jeigu spiritas ir su benzinu - tai nieko, jis tinka... Reikia tik pridėti cinamono, pipirmėtės ir citrinos žievelių. Perpus panaikina kvapą.
- Nežinau, kur važiuoti: ten neleidžia, čia neleidžia...

Amžius - velniai žino koks... 1923 metai

- Ruošiuosi į Konstantinopolį.
- Kaip jūs vyksit, jei garlaivių nėra?!
- O mes su Ivanu Sergejevičium ketiname plaukti. Pūslių prisirišim, kamščių. Imame meškeres, žuvausim pakeliui... Pramisim. Mes apskaičiavom - plauksim ne daugiau kaip tris savaites.
- Sakykite, grafe, skaitėt "Čechovo laiškus"?
- Atleiskite, skaitau tik spausdintą tekstą. Rankraščius sunku suprasti.
- O kaip jūs manote, jeigu mes plauktume su Ivanu Sergejevičium į Batumį, - ar anglai nesumuštų?
- Sumuštų. Jie uždraudė rusams rodytis Anglijoje.
- ... Suprantate: nusipirkau žvakę, o ji, pasirodo, su dagčiu! Vos danties neišsilaužiau!..
- ... Jūs skaitėte, baroniene, "Dorianą Grėjų"?
- Ką?
- Skaitėte Oskarą Vaildą?
- Mes neraštingi.
- ... Ir pagavo jis, galite įsivaizduoti, nariuotakoję. Kamščio didumo, pusantro svaro svėrė.
- Ir ką jis?
- Natūralu, papjovė, nupešė ir į barščius. Riebi bjaurybė.
- ... Miegu aš, miegu ir staiga jaučiu: kažkas mane kandžioja... Pakuriu ugnį, ir ką gi! Pasirodo, Ivanas Nikolajevičius - mano koją. Vos pusės blauzdos nesurijo! Užmušiau aš jį, apsiverčiau ant kito šono ir vėl užmigau...

Vertė Benediktas Januševičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt