Samuel Beckett
       KOMEDIJA

       Vienos dalies pjesė

       Veikėjai:
       M 1 – Pirma moteris
       M 2 – Antra moteris
       V – Vyras

       Avanscenos vidury stovi trys suglaustos vienodos pilkos urnos, jų aukštis apie vieną metrą. Iš kiekvienos jų kyšo po galvą. Galvų kaklai tvirtai laikosi urnų angose. Galvos priklauso (žvelgiant iš žiūrovų salės – iš kairės į dešinę): M 2, V ir M 1. Per visą vaidinimą jos žvelgia į žiūrovų salę. Jų veidai tokie beamžiai ir bebruožiai, kad, rodosi, susilieja su urnomis. Tačiau – jokių kaukių.
       Jas prakalbina tik į patį veidą nukreiptas šviesos spindulys. Šviesos spindulys nuo vieno veido ant kito peršoka akimirksniu. Šviesa neturi užgesti visiškai, t. y. reikia vengti beveik aklinos vaidinimo pradžioje tvyrančios tamsos, išskyrus nurodytus atvejus.
       Galvų reakcija į šviesą nėra žaibiška. Kol galva pradeda kalbėti, praeina maždaug sekundė, išskyrus konkrečiai nurodytus atvejus.
       Veidai – bejausmiai viso vaidinimo metu. Balsai bespalviai, išskyrus tuos atvejus, kai reikalaujama tam tikros ekspresijos.
       Kalbėjimo tempas – visąlaik greitas.
       Uždangai kylant, scena skendi beveik visiškoje tamsoje. Urnos vos įžiūrimos. Praeina penkios sekundės.
       Blyški šviesa vienu metu nušviečia visus tris veidus. Praeina trys sekundės. Balsai tylūs, žodžiai vargiai suprantami. Kartu:

       M 1. Taip, keista, tamsa – geriausia, nors kuo tamsiau, tuo blogiau, kol visa aplink užgęsta, tik tuomet viskas gerai, kurį laiką, bet jis ateis, tas laikas ateis, taip ir yra, pamatysi, pasitrauk nuo manęs, palik mane ramybėje, visur tamsu, visur ramu, viskas baigta, nušluota...
       M 2. Taip, galbūt truputėlį pamišusi, manyčiau, galima pasakyti, vargšelė truputėlį pamišusi, jai galvoj negerai – (tylus, pamišėliškas juokas) – tik truputėlį, deja, aš tuo abejoju, aš abejoju tuo, nieko tokio, man viskas gerai, dar vis gerai, darau, ką galiu, viską, ką galiu
       V. Taip, ramybė, rodės, viskas užgeso, visas skausmas, viskas tarsi niekad... nieko ir nebuvo, tai ateis (žagteli) – atsiprašau, tai neturi prasmės, ak, aš žinau, bet vis dėlto, rodės, ramybė... turiu omeny... ne tik viskas baigta, bet ir... tarsi niekad nieko ir nebuvo –

       Šviesa užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Stipri šviesa vienu metu nušviečia visus tris veidus. Praeina trys sekundės. Balsai – normalaus stiprumo. Kartu:

       M 1. Pasakiau jam, mesk ją –
       M 2. Vieną rytą, kai sėdėjau –
       V. Dar neilgai buvome kartu –

       Šviesa užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Šviesos spindulys apšviečia M 1

       M 1. Pasakiau jam, mesk ją. Prisiekiau visais šventaisiais –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Vieną rytą, kai sėdėjau ir siuvau greta atviro lango, ji įsiveržė pro duris ir puolė prie manęs. Mesk jį, šaukė, jis mano. Nuotraukose ji atrodė daug geriau. Dabar, pamačiusi ją gyvą ir visu ūgiu, supratau, kodėl jis pasirinko mane.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Dar neilgai buvome kartu, o ji jau kažką suuodė. Mesk tą ištvirkėlę, pasakė, arba aš persipjausiu gerklę – (žagteli) atsiprašau Dievas regi. Žinojau, kad ji neturi jokių įrodymų. Taigi pasakiau, kad nesuprantu, apie ką ji kalba.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Apie ką šneki? – paklausiau siūdama toliau. Kas tavo? Ką mesti? Užuodžiu tavo kvapą sklindant nuo jo, šaukė ji, jis dvokia kale.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Nors pasamdžiau patyrusį detektyvą, kad sektų jį, bet negavau jokių įrodymų. Be to, turėjau pripažinti, kad jis man buvo dėmesingas kaip visuomet. O dar žinojau, kad grynai platoniškų ryšių jis kratėsi kaip ugnies, ir visa tai kartais versdavo mane suabejoti, ar mano kaltinimai teisingi. Taip.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Kuo galėtum skųstis? – paklausiau. Ar aš tau buvau neatidus? Kaip mudu būtume galėję gyventi taip, kaip gyvenome, jei mano gyvenime būtų buvusi kita moteris? Mylėdamas ją taip, kaip mylėjau, tai yra visa širdimi, negalėjau jos negailėti.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Bijodama, kad ji tuojau puls mane, varpeliu pasikviečiau Erskiną¹, kad jis ją išprašytų lauk. Išeidama ji pasakė – Erskinas gali paliudyti, jei tebėra gyvas ir nepamiršo to, mindamas šia žeme pirmyn ir atgal, vis atlydėdamas ir išlydėdamas svečius ji pasakė, kad man dar nudirs kailį. Prisipažįstu, tąkart mane tai kiek nugąsdino.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Jos buvo neįmanoma įtikinti. Galima tai buvo numatyti. Jaučiu jos kvapą sklindant nuo tavęs, vis kartojo ji. Ką į tai galėjau atsakyti? Taigi apkabinau ją ir prisiekiau, kad be jos negalėčiau gyventi. Beje, aš taip ir galvojau. Taip, esu tikras, kad taip ir galvojau. Ir ji manęs neatstūmė.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Įsivaizduokit tad, kaip aš apstulbau, kai vieną gražų rytą tuomet kaip tik sėdėjau susikrimtusi savo kambary – jis tylutėliai įsliūkino, atsiklaupė prieš mane, įsikniaubė veidu į mano kelius ir... prisipažino.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Ji užpjudė mane pėdsekiu, bet aš šiek tiek su juo šnektelėjau. Buvo patenkintas gavęs kišenpinigių.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Kodėl nepalieki jos? – paklausiau, jam ėmus skųstis bendru gyvenimu su ja, juk jūsų aiškiai niekas nebesieja. Ar sieja?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Prisipažįstu, pirmiausia man užėmė amą. Paprasčiausias patinas!

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V. Jis praveria burną, norėdamas kalbėti, bet spindulys peršoka ant M 2

       M 2. Kas mus sieja? – paklausė jis, kuo tu mane laikai, kažkokia mašina? Žinoma, jo atveju mažai ką reiškė... dvasinės subtilybės. Tuomet kodėl nepalieki jos? – paklausiau. Kartais pagalvodavau, ar tik jis negyvena su ja dėl jos pinigų?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Paskui turėjau aiškintis, kas gi tarp jų buvo atsitikę. Aš neleisiu jai čia sklaidytis, pasakė ji, ir grasinti man mirtimi. Turbūt jai pasirodžiau nustebęs. Paklausk Erskino, jei netiki, pasiūlė. Bet ji juk grasinosi pati nusižudyti, pasakiau. O ne tave grasino nužudyti? – paklausė ji. Ne, atsakiau, pati sakėsi nusižudysianti. Visiška painiava. Prisismaginom mėgindami išsiaiškinti kas ir kaip.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Paskui atleidau jam. Ko tik meilė negali! Pasiūliau nedidelę išvyką į Rivjerą mūsų susitaikymo proga arba į mūsų mieląsias Kanarų salas. Jis buvo išbalęs. Sunykęs. Bet negalėjome to padaryti tuojau pat. Tarnybiniai reikalai.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Ji vėlei atėjo. Užėjo kaip į savo namus. Visa saldi lyg medus. Besilaižanti lūpas. Vargšelė. Tvarkiausi nagus prie atviro lango. Jis man viską papasakojo, pasakė ji. Kas jis? – paklausiau, neatsitraukdama nuo darbo. Ir ką papasakojo? Aš žinau, kaip tu kankiniesi, pasakė ji, tad užbėgau pasakyti, kad nejaučiu tau jokios pagiežos. Pakėliau varpelį ir pakviečiau Erskiną.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Tuomet mane apėmė baimė ir aš viską jai papasakojau. Ji vis labiau ir labiau niaukėsi. Rankinuke nešiojosi skutimosi peiliuką. Svetimautojai, beje, niekad to neįvertina.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Kai jau buvau tikra, kad viskas tarp jų baigta, dar sykį aplankiau ją, norėjau pasisotinti. Tiesiog – saldus pyragaitis. Ką ji jam galėjo reikšti, jis juk turėjo mane –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Kai jis vėl atėjo, pradėjom aiškintis. Maniau, kad man sprogs širdis. Aiškino, kodėl turėjo jai viską papasakoti. Pernelyg rizikinga ir taip toliau. Plepėjo kaip prisuktas. Tai reiškė, kad jis grįžo pas ją. Sugrįžo pas tokią!

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1.

       M 1. Veidas išpurtęs, užverktas, dėmėtas, lūpos sutinusios, kaklas kaip kiaulės, papai kaip –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2.

       M 2. Šnekėjo kaip prisuktas. Kažkur tratėjo šienapjovė. Sena rankinė šienapjovė. Nutraukiau jį ir pasakiau, kad nesvarbu, ką aš jaučiu, bet nesiruošiu niekam kvailai grasinti, be to, neturiu ūpo ir tenkintis tuo, kas atlieka nuo tos ponios. Jis akimirką susimąstė.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Ne blauzdos, o kaladės –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Kai vėlei pamačiau ją, ji jau viską žinojo. Ji atrodė (žagteli) apgailėtinai. Atsiprašau. Kažkoks kvailys pjovė žolę. Kruopščiai pjovė, lapelis po lapelio. Nežinojau, kaip ją įtikinti, kad nebegali būti nė kalbos apie tolesnį mūsų... bendrą gyvenimą. Nemokėjau. Tai buvo galima numatyti. Taigi apkabinau ją ir pasakiau, kad negalėčiau be jos gyventi. Galvojau, kad ir iš tiesų negalėčiau.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Buvo vienintelė išeitis – kur nors kartu išvažiuoti. Jis man prisiekė, kad taip ir padarysim, kai tik jis sutvarkys savo reikalus. Tad beliko laukti ir gyventi po senovei. Tai yra taip, kaip galima geriau.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       M 1. Taigi jis vėlei buvo mano. Visas mano. Aš vėl buvau laiminga. Viską dariau dainuodama. Pasaulis –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Namuose – taika ir meilė, tai naujas gyvenimo puslapis, ir nieko lyg nebuvę. Susitikau tavo buvusią meilužę, pasakė ji vieną vakarą, gulėdama lovoje, gerai, kad metei ją. Manau, nereikėjo to nė sakyti. Iš tiesų, brangioji, iš tiesų. Dieve, kokia ji šlykšti, ta moteris. Ačiū tau, angele, ačiū.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Paskui vėlei ėmiau užuosti jos kvapą sklindant nuo jo. Taip.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Jis nustojo pas mane vaikščiojęs. Šito ir tikėjausi. Anksčiau ar vėliau tai turėjo atsitikti.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Pagaliau man visa tai įgriso. Paprasčiausiai nebegalėjau daugiau.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Jis pranyko, ir aš nespėjau nieko padaryti. Vadinasi, ji nugalėjo. Toji kalė! Negalėjau tuo patikėti. Daugelį savaičių nepajėgiau atsigauti. Ir nuvažiavau pas ją. O ten viskas uždaryta, užkalta, užrakinta. Viską dengia šerkšnas. Grįždama namo pro Pelenų bulvarą² –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Paprasčiausiai nebegalėjau daugiau –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Buvo Visi Šventieji³. Aplink degino lapus. Surinkau jo daiktus, surišau į ryšulį ir sviedžiau į ugnį. Visą naktį jutau juos smilkstant.

       Šviesos spindulys ties M 2 užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Šviesa - perpus silpnesnė nei anksčiau – vienu metu nušviečia visus tris veidus. Praeina trys sekundės. Balsai – atitinkamai tylesni. Kartu:

       M 1. Pasigailėjimo, pasigailėjimo –
       M 2. Negalėčiau pasakyti, kad –
       V. Kai pirmąkart viskas užgeso –

       Šviesa užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Šviesos spindulys nušviečia V

       V. Kai pirmąkart viskas užgeso, aš iš tiesų dėkojau Dievui. Maniau, viskas baigta, viskas pasakyta, dabar jau susitvarkys –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Pasigailėjimo, pasigailėjimo, iškišusi liežuvį vis dar maldauju. Pasigailėsi manęs turbūt kada nors. Tu manęs dar nematei. Bet pamatysi. Tada ir pasigailėsi.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Negalėčiau pasakyti, kad nesijaučiu apgauta. Tikėjausi kažko geresnio. Daugiau ramybės.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Arba aš tau nusibosiu. Ir paliksi mane ramybėj.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Kai pirmąkart viskas užgeso, pamaniau – rimsta, viskas jau rimsta, grimzta į tamsą, ateina ramybė, pagaliau po visko nors kartą aš teisus, ačiū Dievui.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Daugiau ramybės. Mažiau sumaišties. Bet tuo pat metu šitai man arčiau širdies negu... tai. Tam tikru atžvilgiu. Kartais galima kentėti.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Maniau.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Kai tu užgesi ir aš užgesiu. Kada nors aš tau įkyrėsiu ir tu užgesi... amžiams.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Pragariška prietema.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Ramybė, taip, manau, tam tikra ramybės rūšis, ir visa ta kančia... tarsi niekad jos nebūtų buvę.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Palik mane, išgaruok kaip nereikalingas garas. Ir eik badyti, kapoti ką nors kitą. Nors, kita vertus –

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Nešdinkis! (Smarkiai) Nešdinkis!

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Ji ateis. Privalo ateiti. Tai negali taip tęstis.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Nors, kita vertus, viskas gali dar pablogėti, tokio pavojaus nereikėtų pamiršt.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Ak, žinoma, aš dabar žinau –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Ar tai dėl to, kad sakau netiesą, ar tam, kad vieną dieną pagaliau kaip nors pasakyčiau tiesą ir tada – jokios šviesos daugiau, būtent už tiesą?

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Tu galėtum taip supykti ir taip mane paspiginti, kad išdegintum man protą. Ar negalėtum?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Dabar aš žinau, visa tai buvo... tik komedija!⁴ O visa šitai? Kada visa šitai –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Ar dėl to?

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Ar negalėtum?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Visa šitai, kada visa šitai bus jau vien tik... komedija?

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Nieko negaliu padaryti... niekam... daugiau... ačiū Dievui. Taigi turbūt dėl to, kad aš privalau ką nors pasakyti. Kaip tas protas dar dirba!

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Bet abejoju tuo. Tai visai į tave nepanašu. Turbūt žinai, kad darau viską, ką galiu. O gal nežinai?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Galbūt jos susidraugavo. O gal sielvartas –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Bet aš jau pasakiau viską, kas tik įmanoma. Viską, ką man leidai pasakyti. Viską, ką –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. O gal sielvartas jas suartino.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Žinoma, aš darau tą pačią klaidą kaip tada, kai švietė saulė, ieškodama prasmės ten, kur jos, matyt, nesama.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Galbūt jos susitinka, susėda paplepėti prie puodelio žalios arbatos, kurią abi taip mėgo. Be pieno ir cukraus, net be citrinos griežinėlio

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Ar tu manęs klausaisi? Ar kas nors klausosi manęs? Ar kas nors žiūri į mane? Ar apskritai aš kam nors rūpiu?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Net be citrinos –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Tai gal man užuot kalbėjus reiktų daryti ką nors kita? Gal verkti?

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Nejau aš koks tabu? – klausiu savęs. Dabar, kai visas pavojus jau praėjo, turbūt jau nebe. „Ta nelaiminga būtybė, – girdžiu ją sakant, – ta nelaiminga būtybė“ –

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Nusikąsti liežuvį ir nuryti? Išspjauti jį? Ar tai tave patenkintų? Dieve, kaip tas protas dar dirba!

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Susitinka, susėda paplepėti tai vienoje iš tų mielų senų vietų, tai kitoje ir prisimena senas negandas, ir lygina – (žagteli) atsiprašau – savo laimės akimirkas.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Jei tik pajėgčiau pagalvoti. Tai neturi jokios prasmės... visiškai. Nepajėgiu.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. „Toji nelaiminga būtybė, kuri mėgino tave suvilioti, kaip tu manai, kas jai nutiko?“ – girdžiu ją sakant. Vargšelė.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Asmeniškai aš visuomet mėgau Liptono.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Nuo pat pradžių visa tai beprasmiška. Nieko iš manęs nereikalaujama. Niekas nieko iš manęs visai nereikalauja.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Jei pamatytų mane, turbūt net pasigailėtų manęs. Tik, matyt, ne taip, kaip aš jų gailiuos.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Nepajėgiu.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Jų bučiniai – apsimestiniai.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Bet kokiu atveju man jų gaila, taip, palyginti mano dalią su jų dalia, kad ir kokia šviesi ji būtų, ir –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Nepajėgiu. Protas nepakeltų to. Turėčiau netekti jo. Taip.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Man jų gaila.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Ką darai, kai užgęsti? Kruopščiai patikrini faktus?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Ar aš ką nors slepiu? Ar aš praleidau –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Toks įspūdis, kad ji buvo užgyvenusi turto, nors gyveno kaip kiaulė.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Lyg po svilinančia saule traukčiau milžinišką volą. Kankynė, mėginant jį išjudinti. Pagaliau pajuda –

       Šviesos spindulys ties M 2 užgęsta. Tamsa. Praeina trys sekundės. Šviesos spindulys įsižiebia ties M 2

       M 2. Še tau! Kankinkis iš naujo.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Ar aš praleidau ką nors, ką nors, ko tau reikia? Kodėl gęsti? Kodėl tu –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. O gal gailiesi manęs, galvodama, – vargšelė,jai reikia atsipūsti.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Turbūt ji jį išsivežė kur nors... ten jiedu leidžia sau dienas šviečiant saulei.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Kodėl tu gęsti? Kodėl ne –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Nežinau.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant M 1

       M 1. Gal ji sau sėdi kur prie atviro lango pasidėjusi ant kelių rankas ir žvelgia į tolį pro alyvmedžių viršūnes –

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Kodėl nesvilini manęs be pertrūkio? Gal imčiau ir neišlaikyčiau, pradėčiau kliedėti ir – (žagteli) – iškločiau tau tai pagaliau. Atsi...

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Ne.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Atsiprašau.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Žvelgia į tolį pro alyvmedžių viršūnes, paskui į jūrą ir svarsto, kodėl jo taip ilgai nėra. Ji jaučia, kaip vėsta oras. Kaip ima ilgėti šešėliai. Kaip viską uždengia. Taip.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Tiesą sakant, mes niekad nebuvome kartu.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Ar aš nesu jau kiek kuoktelėjusi?

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Niekad nesame atsibudę kartu gegužės rytą. Kas pirmas pabunda, pažadina kitus du. Paskui maža valtele –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Tai kaltės išpirkimas, taip, na, blogiausiu atveju, atgaila, buvau su tuo susitaikiusi, bet ne, neatrodo, kad taip būtų.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Sakau, ar tik nesu jau truputį kuoktelėjusi? (Su viltimi). Tik truputėlį? (Pauzė) Abejoju.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Maža valtelė.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Tyla ir tamsa. Tik to ir troškau. Prašom, turiu po truputį ir vieno, ir kito. Tai – kaip vienas daiktas. Gal prašyti daugiau – reiškia toliau nusidėti.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Maža valtelė upėje, aš ilsiuosi, irklai sūpuojasi ant pripučiamų pagalvėlių valties gale... Valtis dreifuoja. Ak, kokios svajonės.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Pragariška prietema.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant M 2

       M 2. Truputį kuoktelėjus. Tik truputėlį. Abejoju.

       Šviesos spindulys nuo M 2 peršoka ant V

       V. Mes nemokėjome gyventi.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Mirštu, kaip trokštu tamsos, bet kuo tamsiau, tuo blogiau. Keista.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Ak, kokios svajonės. Ir tada. Ir dabar –

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2

       M 2. Aš abejoju.

       Pauzė. M 2 pratrūksta tyliu nevaldomu juoku. Šį juoką nutraukia peršokęs ant M 1 šviesos spindulys

       M 1. Taip, o reikalas yra tas, turbūt tas, kad reikia žiūrėti tau tiesiog į akis. Ir tu išvysi tai, ko ieškai. Ir paliksi tada mane ramybėje. Arba tau nusibos šitai.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Ir dabar, kai esi vien... akis. Tik žvilgsnis, vis nukrypstantis į mano veidą. Vėl ir vėl.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 1

       M 1. Nuvargsi žaisdamas su manimi. Ir paliksi mane ramybėje. Taip.

       Šviesos spindulys nuo M 1 peršoka ant V

       V. Vis ieškantis kažko. Mano veide. Kažkokios tiesos. Mano akyse. Ir ne tik.

       Šviesos spindulys nuo V peršoka ant M 2. M 2 juokiasi kaip anksčiau. Jos juoką nutraukia peršokęs ant V šviesos spindulys

       V. Vien tik akis. Be proto. Atsimerkianti ir užsimerkianti, nukreipta į mane. Aš esu tiek –

       Šviesos spindulys ties V užgęsta. Tamsa. Praeina trys sekundės. Šviesos spindulys įsižiebia ties V

       V. Aš esu tiek... kiek esu matomas?

       Šviesos spindulys ties V užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Blanki šviesa vienu metu nušviečia visus tris veidus. Praeina trys sekundės. Balsai tylūs, sunku suprasti, ką jie sako. Kartu:

       M 1. Taip, keista... ir t.t.
       M 2. Taip, galbūt... ir t.t.
       V. Taip, ramybė... ir t.t.

       Drama kartojama

       V. (baigdamas kartojimą). Aš esu tiek... kiek esu matomas?

       Šviesos spindulys ties V užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Stipri šviesa vienu metu nutvieskia visus tris veidus. Praeina trys sekundės. Balsai – normalaus stiprumo. Kartu:

       M 1. Pasakiau jam, mesk ją –
       M 2. Vieną rytą, kai sėdėjau –
       V. Dar neilgai tebuvome kartu –

       Šviesos užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės. Šviesos spindulys įsižiebia ties V

       V. Dar neilgai buvome kartu –

       Šviesos spindulys užgęsta. Tamsa. Praeina penkios sekundės

       UŽDANGA

       Šviesa.
       Šviesos šaltinis yra vienas, jis neturėtų būti už idealios erdvės (scenos), kurioje išrikiuotos jo aukos, ribų.
       Ideali šviesos šaltinio pozicija yra rampos centre – šitaip veidai apšviečiami iš arti ir iš apačios.
       Tais atvejais, kai reikia apšviesti visus tris veidus vienu metu, šviesa turi būti tarsi vienas spindulys, išsišakojantis į tris dalis.
       Visais kitais atvejais turi būti naudojamas vienas judantis spindulys jis privalo žaibiškai peršokti nuo vieno veido ant kito.
       Tris atskirus šviesos šaltinius naudoti yra netikslinga, nes toks apšvietimo būdas sumažina vieno inkvizitoriaus įspūdį.

       Urnos.
       Urnos turi būti tik vieno metro aukščio. Tam reikalingi liukai, leidžiantys aktoriams stovėti žemiau scenos lygio, arba aktoriai pjesės metu privalo klūpoti.
       Jei neįmanoma padaryti liukų ir manoma, jog aktoriams klūpoti netikslinga, aktoriai gali stovėti visu ūgiu. Tokiu atveju urnos gali būti aktorių ūgio, tik jas reikėtų iš avanscenos patraukti į scenos vidurį. Visos urnos turi būti vienodos, tad urnų aukštis nustatomas pagal aukščiausią aktorių, o plotis – pagal storiausią.
       Aktoriams sėdėti nepatartina, nes tuomet urnų apimtis tampa nepriimtina.

       Choras:
       M 1 Taip, keista / tamsa – geriausia / o kuo tamsiau / tuo blogiau
       M 2 Taip, galbūt / truputėlį pamišus / manyčiau / galima pasakyti
       V Taip, ramybė / rodės / viskas užgeso/ visas skausmas

       M 1 kol visa aplink užgęsta / tik tada viskas gerai / kurį laiką / bet jis ateis
       M 2 vargšelė truputėlį / pamišus /jai galvoj negerai / tik truputėlį
       V viskas tarsi niekad / nieko ir nebuvo / tai ateis / (žagteli) atsiprašau

       M 1 tas laikas ateis / tas ir yra / pamatysi
       M 2 (tylus, pamišėliškas juokas) tik truputėlį / deja, aš tuo abejoju
       V tai neturi prasmės / ak, aš žinau / bet vis dėlto

       M 1 pasitrauk nuo manęs / palik mane ramybėj / visur tamsu / visur ramu
       M 2 aš abejoju tuo / nieko tokio / man viskas gerai / dar vis gerai
       V rodės / ramybė / turiu omeny /ne tik viskas baigta

       M 1 viskas baigta / nušluota
       M 2 darau, ką galiu / viską, ką galiu –
       V bet ir tarsi / niekad nieko ir nebuvo –

       Komentarai
       „Komedija“ – prancūziško varianto pavadinimas. Angliškas variantas – Play (drama, pjesė). Kritikų nuomone, pranc. var. pavadinimas turi tokį patį prasminį krūvį kaip ir Dante's „Dieviškosios komedijos“ pavadinimas. O angliškasis Play yra paimtas iš angliško Platono „Valstybės“ vertimo, iš ten, kur Platonas aiškina „vaidinimo“, „dramos“ (angl. vert. play) reikšmę ir prasmę.
       ¹ pasikviečiau Erskiną – angl. var., pranc. var. – Frontiną. Tai tipiški tarnų vardai. (Atgal>>>)
       ² pro Pelenų bulvarą – angl. var. Ash and Snodland, pranc. var. Sept-Sort et Signy-Signet. Abu pavadinimai turi tam tikrą prasmę: angl. ash – pelenai; snod - fonetiškai artimas snow sniegas; land – žemė, Sept-Sort – prancūziškai reiškia „septynios lemtys“; signy – fonetiškai artimas tokiems žodžiams kaip signifiant (reiškiąs, reikšmingas) ar significatif (reikšminis); pranc. signet – ženklas ir pan. (Atgal>>>)
       ³ Buvo visi Šventieji... ir t. t. – pranc. var., angl. var: „Surinkau jo daiktus, surišau į ryšulį ir sudeginau. Buvo lapkritis ir aplink degino lapus...“ Pasak autoriaus, šis epizodas yra aliuzija į M 2 mirtį. O statydamas „Komediją“ 1978 m. Vakarų Berlyne, jis teigė: „Tekste galima rasti nuorodų į (visų trijų herojų) įvykdytą savižudybę“. (Atgal>>>)
       ⁴ visa tai buvo... tik komedija – pranc. var., angl. var. „visa tai buvo... tik vaidinimas“ (play).  (Atgal>>>)

       Iš angliško ir prancūziško originalo vertė Rimvydas Repečka

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt