|
<< Atgal
Jorge Luis Borges
SAPNAS, SUSAPNUOTAS EDINBURGE
Auštant man prisisapnavo sapnas, kurio niekaip
nepajėgiu atsikratyti; belieka pamėginti jį išsiaiškinti.
Tu jau pradėtas. Tuščioje erdvėje kažkokios
pridulkėjusios klasės, o gal tai pridulkėję sandėliai, ir tuose sandėliuose ar
klasėse lygiagrečiai išdėstytų mokyklinių lentų eilės, o tos lentos daugybės,
gal net tūkstančių kilometrų ilgio, ir ant jų kreida išvedžioti skaitmenys bei
raidės. Nesuprasi, kiek čia lentų, tik aišku, kad jų be galo daug, kai kurios jau
prirašytos, yra ir beveik švarių. Geležinės aprūdijusios durys, sustumiamos kaip
Japonijoje. Pats pastatas apskritas, bet toks milžiniškas, kad žvelgiant iš šalies
sienos atrodo tiesios. Lentos, sudėliotos viena prie kitos, daug aukštesnės už
žmogų, jos siekia lygiai ištinkuotas pilkšvai balsvas lubas. Kiekvienos lentos
kairėje žodžiai, dešinėje skaitmenys. Žodžiai surašyti stulpeliu, taip
kaip žodyne. Pirmasis žodis Are, tai vardas upės, tekančios per Berną. Toliau
arabiški skaitmenys; skaičius, kurį jie išreiškia, didžiulis, bet tai ne begalybė.
Skaičius tiksliai parodo, kiek kartų gyvenime pamatysi šią upę, kiek kartų gyvenime
perskaitysi jos pavadinimą žemėlapyje, kiek kartų gyvenime apie ją pagalvosi.
Paskutinis žodis, man regis, Zwingli, jis labai toli, sunku įžiūrėti. Kitoje
begalinėje lentoje užrašyta neverness, ir šalia svetimos šalies žodžio
skaičius. Šitie ženklai visas tavo gyvenimas.
Kiekvieną sekundę viena kuri skaičių eilė
nutrūksta.
Pajusi imbiero skonį tiek kartų, kiek tau skirta,
bet gyvenimas dar nesibaigs. Gyvenimas kažkiek dar tęsis ir tuomet, kai jau būsi
išeikvojęs visus tau leistus kartus ranka pajusti stiklo glotnumą. Išeikvosi visus tau
leistus širdies dūžius ir tik tuomet mirsi.
Vertė Sigita Adomėnaitė
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|