Viktor Jerofejev

       Seksas kaip sportas

       Anksčiau buvo paprasčiau. Anksčiau reikėjo vieno – JĄ nugalėti. Arba, kaip dar anksčiau, daug seniau, sakydavo: JĄ užvaldyti. Tačiau mano teiginys, kad anksčiau buvo paprasčiau, visai nereiškia, kad nugalėti pavykdavo lengvai. Priešingai, tie, kurie prieš trisdešimt metų gyveno aktyvų lytinį gyvenimą, tie puikiai atmena, kad laimėti reikėdavo tikras grumtynes.
       Mergina pasiduodavo atskiromis kūno dalimis. Visų pirma reikėdavo užvaldyti ranką. Tai vadinosi „susikibti rankytėmis“. Širdis apmirdavo – o jei neleis? O jei leisdavo – Dieve, kokia laimė. Taip ir vaikštinėdavo „susikibę už rankyčių“ – laimingi kaip sovietiniam kine. Po to reikdavo užvaldyti veidą. Tada kildavo muštynės dėl bučinio. Mergina lyg buldogas sukąsdavo dantis. Pražiodyti ją nepavykdavo net iš didžiulės meilės. Tekdavo griebtis gudrybių, naudoti psichologinio karo priemones. Pirmasis bučinys beveik visada būdavo netikėtas: JI prarado budrumą, užsižiopsojo, užsikalbėjo su kuo nors apie kažką JAI svarbaus, esminio, pavyzdžiui, kaip JI pirmą kartą maudėsi Juodojoje jūroje – staiga ėmė JĄ – ir pabučiavo į lūpas. O JI – muštis, stumdytis, kandžiotis – tačiau per vėlu, viskas jau atlikta. Po to ateidavo eilė „blauzdelėms“. Už rankytės galima – o už blauzdelės ne. Nepaneigiama geležinė logika. Vėliau, po keleto gyvybiškai svarbių etapų, prasidėdavo nusirenginėjimo dvikova. Ji trukdavo valandų valandas, lydima, kaip įprasta, daugybės plyštančių rūbų garsų. Kai aršaus pasipriešinimo iškankinta, suniokota, kvapo neatgaunanti mergina, kaip sakoma, atsiduodavo, seksui nei vienas iš jų jau nebeturėdavo nei jėgų, nei noro.
       Ilgą laiką seksas Rusijoje buvo mėgėjiškas. Vyrai skaičiavo savo pergales, merginos – nesėkmes. Tačiau abi pusės, išskyrus kelis atvejus, taip ir nesugebėjo išmokti lytinio gyvenimo abėcėlės. Visos nors truputį neįprastos pozos atrodė iškrypėliškos. Apie iškrypimus buvo pasakojama išsprogintomis akimis. Iš negausių, daugiausia ginekologinės kilmės šaltinių galima spręsti, jog žmonės vargiai ką nors suprato apie savo erogenines zonas, jie net nežinojo, jog jos taip vadinasi.
       Man paskambino pažįstamas beletristas šeštidesiatnikas:
       – Klausyk, apskambinau visus „saviškius“ (išvardijo žinomas pavardes) – niekas nežino. Kas toks, liežuvį gali nusilaužti, tas kunilingas?
       – Iš tikro, liežuvį gali nusilaužti...
       – Ak, tai?! – suglumo jis.
       Ar dėl šito jų karta buvo nelaiminga? Kas žino! Laimės samprata mūsų šalyje lieka nenuspėjama.
       9-ojo dešimtmečio pradžioje (dar iki visų politinių permainų) prasidėjęs moterų seksualinės emancipacijos procesas galų gale privertė ganėtinai nepatogiai jaustis daugelį mūsų vyrų. Iš jų palaipsniui buvo atimtas kadaise buvęs nepajudinamas nugalėtojų vaidmuo. Nors moterys ir neišmoko pačios rinktis iš anksto, bet į savo žodyną įtraukė daugybę visokiausių žodelių bei juokelių, jos įminė vyriško žaidimo paslaptį. Būtent to vyrai ir nesitikėjo, tam nebuvo pasirengę.
       Visos naujovės turbūt prasidėjo nuo žodelio DAR. Atrodytų, kaipgi vienas žodis gali pakeisti lytinį gyvenimą, tačiau jis tikrai pakeitė tarpusavio santykius. Jei 8-ąjame dešimtmetyje žodis „dulkintis“ tapo artėjančių permainų ženklu, tai žodis DAR, išsprūdęs iš moteriškų lūpų bei vis dažniau ir dažniau girdimas nakties tyloje, pasirodė esąs ne tiek laikmečio, kiek pačių moterų reikalavimas. Jos panoro papildomų malonumų, neįtrauktų į ruso vyriškio kainoraštį.
       Reikia pasakyti, kad vyrai jau nuo vieno tokio DAR ėmė nemaloniai drebėti. DAR reiškia: maža ir ne tai. DAR reiškia: jei nemoki, tai nelįsk, o gal ir dar baisiau: tu – ne vyras. Visi vyrai pasimetė. Anksčiau jie vertino, lygino, niekino ir linksminosi. Dabar ėmė vertinti juos pačius.
       Dabar jau nebe taip svarbu, kas kam numauna kelnaites. Net jei šį procesą kaip ir anksčiau kontroliuoja vyras, jis nebekontroliuoja rezultato. Jį kaip nusivylimo pranašas gali užklupti DAR, ištartas mylimų lūpų. Galų gale moterys ėmė nebebijoti žodžio „iškrypimas“ – taip jos galutinai išgąsdino daugelį vyrų, jos priartėjo prie reikalų, kurie buvo aptarinėjami tik vyrų pirtyse.
       – Į šikną! Į šikną! – paprašė inteligentės.
       – Ir giliau! – praplėtė sėdmenis kultūringa blondinė.
       Žmonės neatpažino vienas kito.
       Iš mėgėjiško žaidimo seksas virsta profesionaliu sportu. Sunku spręsti, ar moterų rinktinė įveiks vyrų komandą, tačiau reikia pripažinti, kad artėjant orgazmui moterys išmoko tvirtu balsu ištarti DAR.

       Versta iš knygos
       Jerofejev, Viktor. Vyrai: – Maskva: Zebra E, 2001.

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt