Alexander Kluge

       MEILĖS BANDYMAS

       Pigiausia stovyklose taikytina masinio sterilizavimo priemone 1943 metais buvo laikomas švitinimas rentgeno spinduliais. Tačiau buvo abejojama, ar taip pasiektas nevaisingumas ilgalaikis. Bandymui paėmėm vyrą ir moterį. Jiems skirta patalpa buvo didesnė už daugumą kitų kamerų, ji buvo išklota stovyklos vadovybės kilimais. Viltis, kad kaliniai toje vestuviškai išpuoštoje kameroje pasiduos pagundai, neišsipildė.

       Gal jie žinojo, jog buvo sterilizuoti?
       Vargu bau. Abudu kaliniai susėdo skirtingose kilimais išklotos patalpos kertėse. Pro akutę nebuvo įmanoma nustatyti, ar jie, suvesti krūvon, persimetė bent žodžiu. Šiaip jokių pokalbių tarp jų nebuvo. Jų pasyvumas buvo ypač nemalonus todėl, kad stebėti bandymo turėjo atvykti aukšti asmenys; kad eksperimento eiga pagreitėtų, stovyklos gydytojas ir bandymo vadovas įsakė kalinius išrengti.

       Ar gėdinosi bandomieji asmenys?
       Negalima tvirtinti, kad bandomieji asmenys būtų gėdinęsi. Ir be drabužių jie liko tose pačiose vietose, atrodė, kad miega. Mes juos trupučiuką išjudinsim, pasakė bandymo vadovas. Buvo atneštas patefonas. Pro akutę buvo matyti, kad kaliniai iš pradžių reagavo į muziką. Bet netrukus juos vėl apėmė pirmykštė apatija. Bandymui buvo svarbu, kad bandomieji asmenys pagaliau ką nors darytų, nes tiktai taip buvo galima nustatyti sterilizacijos poveikį. Bandymą stebintys asmenys laukė pilies koridoriuose, keli metrai nuo kameros durų. Jie stengėsi nekelti triukšmo. Buvo gavę nurodymą kalbėtis tiktai pašnibždomis. Kamerą stebėjo tamtyč paskirtas žmogus. Kaliniams turėjo susidaryti įspūdis, kad jie vieni.
       Nepaisant to, kameroje erotinės įtampos nebuvo. Atsakingi asmenys jau pradėjo manyti, kad reikėjo parinkti mažesnę patalpą. Patys bandomieji asmenys buvo rūpestingai parinkti. Sprendžiant iš bylų, abu turėjo jausti viens kitam didelį erotinį potraukį.

       Iš kur tai buvo žinoma?
       J.Braunšveigo valstybės patarėjo duktė, gimusi 1915 metais, taigi maždaug 28 metų, ištekėjusi už arijo, baigusi gimnaziją, studijavusi meno istoriją, Žemutinės Saksonijos miestelyje G. buvo laikoma neatskiriama nuo vyriškos lyties bandomojo asmens, tokio P., gimusio 1900 metais, be profesijos. J. pametė dėl P. savo vyrą ariją, kuris jai buvo išsigelbėjimas, ir išvažiavo paskui meilužį į Prahą, vėliau į Paryžių, 1938 metais P. pavyko areštuoti reicho teritorijoje. Po kelių dienų, ieškodama P., reicho teritorijoje pasirodė ir J., ir buvo taip pat areštuota. Kalėjime, o vėliau stovykloje, abu ne sykį bandė sueiti krūvon. Štai mūsų nusivylimo priežastis: jie dabar galėjo, bet nenorėjo.

       Gal bandomieji asmenys buvo užsispyrę?
       Apskritai jie buvo paklusnūs. Tad pasakyčiau: neužsispyrę.

       Ar gerai kaliniai buvo maitinami?
       Jau kuris laikas bandymui parinkti asmenys buvo ypač gerai maitinami. Ir štai dabar dvi dienos jie gyveno toje pačioje patalpoje, bet nė nebandė suartėti. Mes davėme jiems kiaušinio baltymo želė, belaisviai godžiai gėrė baltymą. Oberšarfiureris Vilhelmas liepė abu apipurkšti vandeniu iš guminės žarnos, paskui abu, drebantys, buvo atvesti į kamerą, bet ir sušilti nepriėjo viens prie kito. Gal jie bijojo būti apkaltinti laisvamanybe? Gal manė, kad čia bandymas jų moralei patikrinti? Gal stovyklos nelaimės stovėjo tarp jų kaip siena?

       Gal žinojo, kad J. pastojus abiejų kūnai bus skrodžiami ir tyrinėjami?
       Kad bandomieji asmenys tai žinojo ar bent nutuokė, neįtikima, Stovyklos vadovybė juos nesyk užtikrino, jog gali tikėtis išlikti gyvi. Aš manau, kad jie nenorėjo. Obergrupenfiureris A. Cerbstas labai nusivylė, atvažiavęs su palyda stebėti eksperimento, nes nieko neįvyko, nepaisant visų mūsų pastangų, net prievartos. Mes spaudėme jų kūnus prie kits kito, laikėme, lėtai šildydami, juos suglaudę, vilgėme lūpas alkoholiu ir davėme jo gerti, girdėme raudonuoju vynu su kiaušinio baltymu, davėme net mėsos ir šampano, reguliavome apšvietimą, tačiau niekas jų nejaudino.

       Ar viskas buvo išbandyta?
       Galiu garantuoti, kad išbandyta buvo viskas. Tarp mūsų buvo vienas oberšarfiureris, trupučiuką išmanantis tuos dalykus. Jis uoliai bandė viską, kas šiaip šimtu procentų suveikia. Mes patys negalėjome pavaduoti P., nes tatai būtų buvęs rasinis nusikaltimas. Nė viena mūsų išbandytų priemonių jų nesujaudino.

       O mes patys ar buvome susijaudinę?
       Šiaip ar taip, labiau negu tuodu kameroje; bent jau taip atrodė. Kita vertus, tai buvo draudžiama. Todėl aš nemanau, kad mes buvome susijaudinę. Galbūt sunerimę, kad nieko neišeina.

       Aš norėčiau tavo būti,
       ar ateisi šiandienakt?

       Nebuvo jokios vilties sukelti geidžiamą bandomųjų asmenų reakciją į viens kitą, tad bandymą galų gale nutraukėm. Vėliau jį kartojom su kitais asmenimis.

       Koksai bandomųjų asmenų likimas?
       Nepaklusnūs bandomieji asmenys buvo sušaudyti.

       Ar tai turi reikšti, kad tam tikrame nelaimės laipsnyje meilė nėra įmanoma?

       Vertė T. Četrauskas

       Versta iš: Alexander Kluge. Verteidigung der Zukunft, 1962

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt