|
<< Atgal
Michaelis Krügeris, g. 1943 žinomas
vokiečių poetas, prozininkas, kritikas, eseistas, ilgametis C. Hanser leidyklos
direktorius ir literatūrinio žurnalo AKZENTE leidėjas. Šio rinkinio eilėraščiai
versti iš knygų DIDEROTS KATZE, 1978 (Didro katė), AUS DER EBENE, 1982 (Iš lygumos),
DIE DRONTE, 1985 (Drontas), ZOO, 1986 (Zoologijos sodas), WELT UNTER GLAS, 1986 (Pasaulis
po stiklu), BRIEF NACH HAUSE, 1993 (Laiškas į namus), WETTERVORHERSAGE, 1998 (Orų
prognozė), NACHTS, UNTER BAUMEN, 1996 (Naktį, po medžiais), FUNFZIG GEDICHTE, 1993
(Penkiasdešimt eilėraščių). Lietuvių kalba jau yra išėjęs jo romanas HIMMELFARB
(Himelfarbo sugrįžimas, Tyto alba, 2001).
Michaelio Krügerio kūryba įvertinta įvairiomis
literatūrinėmis premijomis, tarp jų: Peter Huchel Preis 1986, Ernst Meister Preis 1994,
Prix Medicis Etranger 1996.
Michael Krüger
Eilėraščiai iš rinkinio Keistas grožis tylos
Knygagraužio kalba
Lėtojo kalba
Liūdinčiojo kalba
Išrankiojo kalba
Nusivylusiojo kalba
Pasigėrusiojo kalba
Filosofo kalba
Kalba Marksas
Vertėjo kalba
Į viršų
KNYGAGRAUŽIO KALBA
Aš beveik viską perskaitęs,
kas ligi šiol parašyta.
Vien mano bibliotekos knygų
užlenkti puslapiai
sudaro ištisą nuosavą knygą:
užtektų paimti tik pabraukimus,
sujungti kandžias pastabas
paraštėse bei priešlapy
ir knyga atsirastų savaime.
Mano veikalo žanras
filosofinis meilės romanas,
jo herojė gramatika, kurios
palankumo siekia grynasis protas.
Dabar, kai trūksta naujesnių knygų,
aš skaitau savo pasąmonę.
Dievai žino, kas iš to išeis,
bet tikriausiai dar viena knyga.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
LĖTOJO KALBA
Istorija vis greitėja,
netrukus ji mus pasivys
ir sparčiai nuskubės tolyn.
Tada regėsim iš nugaros
ledynmetį, Graikiją,
Romą, Prancūzijos revoliuciją,
Stalino sprandą, Hitlerio
automobilio užpakalinius žibintus.
Keista, kad ji iš nuovargio
negriūva.
Kartais ji atsigręžia
ir mums parodo savąjį veidą
pražiota burna
ir išpuvusiais dantimis.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
LIŪDINČIOJO KALBA
Aš dūstu nuo liūdesio,
nes trūksta man žodžių
jį aprašyti.
Kai juos randu pagaliau,
liūdesys pasidaro toks menkas,
kad žodžiai jo neberanda.
Kad liūdesį savo pagaučiau,
jam spąstus paspendžiu
ir žodžiais linksmais vilioju.
Bet mano liūdesys gudresnis
už mane ir nelenda į juos.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
IŠRANKIOJO KALBA
Aš pasekmė visų žmonių
iš visų laikų ir visų kultūrų.
Ir, kas kilnu ir žema, susimaišę manyje
nesutramdoma neapykanta ir meilė.
Aš garbinu dievus, kartu juos
niekindamas. Mano apsiaustas
apgobęs moralę ir jos priešingybę,
po mano kepure nesąmonė ir prasmė.
Kai aš juokiuosi, juokiasi
visa juoko istorija,
mano ašaros jūrą pripildo.
Mano burnoj savigyra ir nuolankumas
greta kaip vilkas ir ėriukas.
Kasdien priaugu naujos patirties,
kuria žaismingai suvirškinu, mano batai
neša bemaž tobulą žmogų.
Bemaž. Nes iš tikro priklauso man tai,
ko aš neturiu: vardas,
tik man vienam.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
NUSIVYLUSIOJO KALBA
Nebėra laiko pasivyti to, kas prasnausta,
keliai per blogi, automobilis per menkas,
pasiėmę tik tai, kas tilpo
palto kišenėj. Kartais klausiam savęs,
kas tai, užčiuopę kažką apvalaus ir vėsaus
lyg suakmenėjusi žvėries galva.
Ten, kur dabar gyvenam, nebėra vietos
tam, kas prarasta. Mūsų naujajam bute
įsitaisiusi dabartis. Ji sėdi kartu
prie stalo, kai mes valgom, naktį ji guli
prakaituodama mūsų lovoj ir sapnuoja
gražesniąją pusę mūsų sapnų.
Kai mes į darbą išeinam, šlama ji tyliai
tarp mūsų popierių. Kai išdrįstam pagaliau
išsižioti ir jai pasakyti savo nuomonę,
ji kalba už mus apie savo tikslus.
Kai nestebim jos, rašo
dabartis mūsų rašikliu eiles,
kad žodyje išliktų. Už sonetą
Šaltis yra ateitis visa istorija
yra temperatūrų istorija
ji gavo didžiąją Akademijos premiją.
Gamta estetiškai netobula,
ten pasakyta, ji nyksta, ji sunkėja,
susimaišo, kaip jai patinka. Tik akmenų
suskaldymas akmenų individualumą
pagimdo. Ir mes, kaip užbaigia sonetas,
esam tik smėlis prie tapatumo kapo.
Todėl nekeista, kad su meile prisimenam
tai, kas prasnausta.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
PASIGĖRUSIOJO KALBA
Tai paskutinis mano butelis.
Dar vieną didelį gurkšnį arba du mažus,
ir daugiau nė lašo. Tada apmąstysiu
savo gyvenimą nuo galo,
nuo butelio tuštumos. Dangus
jau tuščias tarsi pragaras,
išdžiūvo jūros, ateitis anekdotas.
Kaipgi išgyventų neapykanta,
jeigu ne visiškas blaivumas?
Dar menką gurkšnelį prieš pabaigą,
privalom taupyti ir butelis, ir aš.
Aš pasiryžęs būti kitoks,
toksai, kuris ateitį sveikins.
Jei dabar aš prigulčiau,
palaikytų kiti mane suolu
pakeliui į šventąjį svaigulį.
Aš negaliu prisnūsti.
Tik atvirom akim aš nematau
savęs. Aš niekad savęs nematęs,
tiktai miegodamas, dviguboje bedugnėje.
Mano balsas skambėjo lyg mirštančio,
kuris nieko daugiau nesitiki, ar aišku:
nieko tik tada save pažinau.
Ir patį paskutinį gurkšnį galiu
į du lašus padalyti, į vieną
ir paskutinį. Dreba mano ranka.
Jau butelis tuščias. Aš niekad
nebegersiu.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
FILOSOFO KALBA
Naktį,
kai pasaulis vėl turi viltį,
aš pradedu darbą.
Bet nelaukit jokios sistemos.
Tam visad man trūko drąsos,
mokyklai sukurti buvau per silpnas,
visa kas svetima kėlė man baimę.
Negaliu įsivaizduoti
mąstymo ateities,
atstumai nuo sąvokos ligi sąvokos
auga, o virš praeities
sunkūs debesys kabo.
Nebedaug aš matau
tik keletą pėdsakų, iš tolumos
ateinančių, kuriuos rūpestingai verčiu,
kol išnykti nespėjo.
Sumanytai etikos knygai
parašiau tik žodį Aš,
ir tą netvirta ranka.
Kartais vaikystė atsiunčia man
atviruką: Ar prisimeni?
Tačiau iš tikrųjų tai
nėra filosofija.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
KALBA MARKSAS
Kai kada, kai Vakaruose išsigiedrina,
žvelgiu į žvilgančias pinigų upes,
kurios putodamos liejasi iš krantų
ir perdžiūvusią žemę užtvindo.
Man tiesiog smagi tauškalų diktatūra,
apsimokanti kaip visuomenės teorija,
jei patikėsiu informacija
iš apačių. Man viskas klojasi gerai.
Kartais sutinku Dievą. Jis atrodo gerai pailsėjęs.
Mes papokštaujam ir dialektiškai pasikaustę
pasišnekam metafiziniais klausimais.
Neseniai jis domėjosi mano
rinktinių raštų leidimu, nes tariamai
niekur negalėjęs jų rasti.
Ne tam, kad norėčiau jais patikėti, sakė jis,
bet žinoti nepakenktų.
Atidaviau jam savo asmeninį egzempliorių,
paskutinį iš mėlynojo leidimo, su komentarais.
Beje, jis labiau išprusęs, negu maniau:
teologija jam nuobodi, kur gali, kenkia destrukcijai,
psichoanalizę jis laiko nesąmone ir vengia
net jos vardo. Labiausiai stebina jo prietarai.
Nyčei, pavyzdžiui, atleidžia kad ir kvailiausią
posakį, o Hėgelio negali pakęsti.
Apie savo projektą iš baikštumo
iš viso nekalba. Būkite,
tarė jis neseniai, ilgu žvilgsniu žemę
apžvelgęs, būkite pasiruošę.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Į viršų
VERTĖJO KALBA
Daugiau nei šimtąkart
verčiau mėnulį, poetų
draugą, jo neišduodamas.
Jam leidau kursyvu išskysti
ar pusriebiu šriftu jį maitinau,
kai dilti pradėdavo.
Ir atodūsius tarsi kalbos dalis,
skriejančias apie jį,
sąžiningai perkeldavau
į šitą plepųjį laiką.
Ak! jam labiau tiko negu O!
statistiškai imant.
Viską reikia naujai daryti, viską
naujai pasakyti, toks buvo mano moto.
Mokėjo man tik už tris skiemenis:
mėnulis.
Naudokite tik vieną žodį
kiekvienai sąvokai, sako
kalbos banko direktorius.
Tai padeda susikalbėti tautoms.
Žodžiai niekieno nuosavybė
ir vis dėlto atsieina brangiai
grynais. Žodžių poreikis auga
kartu su nacionaliniu turtu.
Vadinasi, taupykit, kur galit,
palikite paprastai:
mėnulis.
Krüger, Michael. Keistas grožis tylos: Eilėraščiai. Vilnius:
Egalda, 2002.
Iš vokiečių kalbos vertė Vytautas karalius
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|
