|
<< Atgal
Kurtas Schwittersas gimė
1887 m. Hanoveryje. Mirė 1948 m. Emblsaide, Anglijoje. Vokiečių-austrų dailininkas,
poetas. Žymiausias vokiečių dadaizmo atstovas. Savo kūryboje jungė įvairių meno
krypčių (konstruktyvizmo, kubizmo, De Stijl sąjūdžio) idėjas. Dauguma jo
paveikslų koliažai iš įvairių medžiagų (popieriaus, metalo atliekų, medžio,
lipdukų etc.) atliekų. Schwittersas kūrė meną iš nemeno. Laikraščio skiautė su
žodžio fragmentu MERZ (kildinama iš koliažui sukarpyto Commerz- und Privat-Bank
skelbimo) davė pavadinimą jo menui. 19231932 m. leido dadaistinį žurnalą
Merz. Nuo 1924 m. Hanoveryje statė Merzbau, bet taip ir neužbaigė, o karo
metu jis buvo sugriautas. Nacių paskelbtas už įstatymo ribų, 1937 m. išvyko į
Norvegiją, o 1940 m. į Angliją.
Toks pat talentingas poetas kaip ir
dailininkas. Annos Blume pseudonimu rašė literatūros kūrinius. Ieškojo vis naujos
saviraiškos, į savo paveikslus įterpdavo tekstų, eilėraščiams dažnai suteikdavo
vizualų pavidalą. Žymiausias jo eilėraštis An Anna Blume (Annai Gėlei)
buvo tapęs šlageriu, dainuojamas ir recituojamas, verstas į begalę kalbų. Anna Blume
(Anna Gėlė) tai švitersiška gėlė, kuri jo kūryboje įgauna vis naujus
pavidalus, vis kitaip žydi. Šis Schwitterso sukurtas personažas, keliaujantis per
visą jo kūrybą, tapo savotiška mitologema. Ankstyvuosiuose eilėraščiuose jaučiama
ekspresionistinės, futūristinės poetikos įtaka.
Yra parašęs begalią tekstų (poezija,
proza ir, kaip jis pats vadino, merztekstai), savo literatūriniu mokytoju
neabejotinai laikė Augustą Strammą, vertino Appollinairą. Eksperimentavo su kalba,
laužė sintaksę, gramatiką etc., todėl kai kurie tekstai sunkiai išverčiami.
Rašydamas poetinius tekstus taikė ir savo tapyboje naudotą koliažo principą,
poetinius tekstus konstravo iš kalbos šiukšlių: beprasmių pokalbių frazių,
paskirų sakinių iš laikraščių, plakatų, katalogų, skelbimų tekstų, juos
pakeisdamas arba ne, neretai žaisdamas garsažodžiais, todėl merzeilėraščiai dažnai
abstraktūs, beprasmiai žodžių samplaikų rezginiai. Schwittersas to siekė sąmoningai
griovė ekspresyvaus ir prasmingo meno idėją.
Tarp žymiausių jo kūrinių reikia
paminėti 1932 m. parašytą garsinę deklamaciją (su partitūra) Ursonate.
Vertėjas
Kurt Schwitters
EILĖRAŠČIAI
Aš giedu giesmę savo
Visi paukščiai...
Vyras neširstanti tavo žmona
Pogrindžio eilėraštis
Geležinkelio stotis
Pieša
Kalinys
Vardu ji susidorojimas
Annai Gėlei
Mirties bausmė
Badmiriaujantis velnias
Į viršų
AŠ GIEDU GIESMĘ SAVO
Aš giedu giesmę savo ankštoj erdvėj,
vos ne vos
girdėt.
Iš gilios krūtinės veržiasi laukan,
. man nesuprantamai.
Skamba Tau melodija,
. dabar arba niekada.
Ar manęs vis dar negirdi Tu,
.aš pasipiktinęs esu
Ir arbatą liepžiedžių srebiu,
kuri atmuša skausmus,
Ir klausiu dabar savęs: Kas Tau yra,
karve sena?
Į viršų
VISI PAUKŠČIAI
Dešimt po trijų
Pavasarėlis jau utiutiu.
Visos musės, kurios jau čia,
Visos motinos, kurios yra mamos,
Visi ponai, kurie yra tėčiai,
Dainuoja dainas, kurios yra dada;
Visi paukščiai visi.
Į viršų
VYRAS NEŠIRSTANTI TAVO ŽMONA
Kas privalo kalbėt ir nedrįsta,
Kas slapta įskundžia ir neprisipažįsta,
Kas myli merginą ir nebučiuoja,
Tas vadinas vyru ir juo nėra.
Į viršų
POGRINDŽIO EILĖRAŠTIS
Namai akiuoja milijonais čaižo botagais lempos
Langus kandžioja akys
Mauroja šviesa metropolitenas dantys
Vokiečių Dienraštis lekia rogutėmis ir muzika (geriausias
Batų valymas)
Skaičiavimo mašinos supainioja skaičius, miestas parkas
Dainos švelnuliuoja įtakingi tūzai auksas (rekomenduotas medicinos)
Langai tarpsta be šviesos sustiro
Be kopūstgalvių medėja stiklas
Liepsna stiklėja
Mauroja šviesa kandžioja langus
Liepsna stiklina liepsną
Namai akiuoja milijonais kibirkščiuoja lempos
O ugnis kerta kopūstgalves šviesa riauma.
(Ties spūstim į centrinį koridorių kišasi.)
Į viršų
GELEŽINKELIO STOTIS
Kopėčios pastatytos į saulę
Saulė juoda
Žydi malūnas
Milijonai žmonių išsigaubia aliarmo sirenos
O širdys plūsta
Širdys
plyšta
Strėlė perširduliuoja širdis
Širdys švilpia
Malūną kiaurai glamonėja saulė strėlės
Tvanksi žvėriški geismai
Tu tavo tau tave
Tu tavo tave tau.
Į viršų
PIEŠA*
Mano miela pupa
Man tai viskas nusišvilpa
Kai tik savo marmūzę
Bumbinu į Tavąją.
* Suanglėjusi lempos dagtis.
Į viršų
KALINYS
Čia neleidžiama šaudyti gižus padažas surūgsta
pats savaime. Našlaitė* turi vieną akį, kuria žalios
žuvys aprauda aplink jas susiraizgiusių gelsvų
kirų maitą. (Vokiečių Dienraštis.)
Gi mano moteris turi labai sūrų liežuvį užpakaly ties
kasa vizgingriebia bybuodegį rūgščią grietinę. Walteris Mehringas **
trupina blėstančias žarijas ramina aukštyn mėtant sugniaužti
sukant ratais kairėn (iš dešinės). Kraujas iškart užverda venų įtrūkiuose
Apolineras aplink išdantijimus ramstosi kalnai dešinėn ir kairėn.
Dešinėn ir kairėn. Kairėn ir dešinėn. Viens du, viens du,
viens du, kažkuris du viens aidas suvirsta sienojai
akyje. Tavo akis, Anna Gėle, tavo akis lieka
beašarė. Tu užvaldai čirkšdama Apylą *** šilkinės
kojinės gali virsti dama, Gogenas iš
debesų pompos ne. Hansas arpas **** klajoja Anna Gėlė
žaliasis kėnis pompa kairėn du kairėn du kairėn du kairėn
viens du. Viens du kairę. Viens du kairę. Viens du.
Viens. Aštuoni.
* Gėlė.
** Walteris Mehringas vokiečių
poetas, gyvenęs 18961981 m., palaikęs ryšius su dadaistais, į vokiečių kalbą
vertęs Prancūzų revoliucijos dainas.
*** Apylas neaiškios reikšmės
žodis.
**** Hansas Arpas skulptorius,
poetas, dadaizmo pradininkas, Kurto Schwitterso draugas bei bendražygis.
Į viršų
VARDU JI SUSIDOROJIMAS
Anna Gėlė yra nuotaika, tiesiog prieš einant
miegoti ir po.
Anna Gėlė yra dama šalia Tavęs
Anna Gėlė yra vienintelis jausmas meilės, kuriam Tu
iš vis gabus
Anna Gėlė esi Tu
Sudoroti Anną Gėlę vadinas paskersti Save
Ar Tu jau buvai kartą paskerstas?
Paskersti Anną Gėlę vadinas išskrosti Save
Ar leisi kad tave mielai paskerstų?
Žudanti Anna Gėlė, nuotaika prieš
einant miegoti
Žudanti Anna Gėlė, dama šalia Tavęs
nužudyti Anną Gėlę, yra tiktai susidorojimas,
tai ką Tu iš vis sugebi
Kadangi Tu neišskirtinis, Merz'as norėtų Tave apsaugoti,
tai ir visiškas nevykėlis turėtum būti.
Į viršų
ANNAI GĖLEI
1 Merz-eilėraštis
O tu, mylimoji mano dvidešimt septynių pojūčių, aš
myliu tave! Tu tavo tave tau, aš tau, tu man.
Mes?
Apie tai (tarp kitko) čia nekalbama.
Kas tu esi, nesuskaičiuojamų pavidalų bobpalaike? Tu esi
ar tu esi? Žmonės kalba, tu buvusi, te
kalba, jie nežino, kaip išsilaiko bažnyčios varpinė.
Tu nešioji skrybėlę ant kojų ir vaikštai ant
rankų, rankomis tu vaikštai.
Ei, tavo raudoni drabužiai išraižyti baltomis klostėmis.
Aistringai myliu aš Anną Gėlę, aistringai myliu aš tave! Tu
tavo tave tau, aš tau, tu man. Mes?
Tai (tarp kitko) išblėsusioj aistroj.
Raudona Gėlė, raudona Anna Gėlė, ką žmonės kalba?
Keblus klausimas: 1. Anna Gėlė turi paukštį.
2. Anna Gėlė yra raudona.
3. Kokios spalvos paukštis?
Mėlyna tavo geltonų plaukų spalva.
Aistringas tavo žalio paukščio burkavimas.
Tu kukli mergina kasdiene suknele, tu mielas žalias
žvėrie, aš myliu tave! Tu tavo tave tau, aš tau, tu
man. Mes?
Tai (tarp kitko) aistrų dėžėj.
Anna Gėlė! Anna, a-n-n-a, aš lašinu tavo
vardą. Tavo vardas varva kaip besilydantis galvijų lajus.
Ar tu tai žinai, Anna, ar tai jau jauti?
Tave galima perskaityti ir iš užpakalio, o tu, tu
dailiausioji iš visų, tu iš užpakalio tokia kaip ir iš priekio:
a-n-n-a.
Lajus varva glostydamas mano nugarą.
Anna Gėle, tu varganas žvėrie, aš myliu tave!
Į viršų
MIRTIES BAUSMĖ
9 Merz-eilėraštis
Vienas žmogus reikalavo mirties bausmės Annai Gėlei.
Mirties bausmę įtemptai dirba nukryžiuojant. Anną Gėlę prikalti prie kryžiaus
mirties bausmė Jums. Ratilais žvilga peilis įtemptai dirba
iššukėjimai supasi peilis. Ratilais žvilga peilis
Jūsų galvos, be galvos. Ratais be galvų nuvilnija negyvėliai
svaigulys, svaigulys.
Žmonės. Žmonės smegenėjantys žmonės. Jūs žmonės
vieno žmogaus smegenimis. (Bet mano pone!)
Žmonės yra išmintingi, o Anna Gėlė turi paukštį.
O tu, mylimoji mano dvidešimt septynių pojūčių, A-N-N-
A, tokia pat ir iš užpakalio, tu, kurią aš myliu, tu tavo tave tau,
to negali būti. Sodai ryja pasauliai bučinys. Sodai
žydi plaštakos, pievos stiebias palapinės, dangus trūkinėja
gijos, ruduo telegrafuoja laikas. O Tu, Tu širdingoji,
žalsvėjantis paukštis. Tu numalšini aidinčių peilių laukų alkį.
Skeldėja žemė? Ar žmonės klajoja trokšdami mirti?
Pamišęs plienas didingai nužvilga tavo kūnais. Mirtis nuožmiai negailestingai
čaižo botagu nuožmiai vartus vynas. Tik dvėsk, tu išmintingas žmogau. Tu
žalsvėji žmogaus smegeniena.
Tu žalsvėji kretėdama žmogaus smegeniena. Tu miršti, aš mirštu
žmogus, Anna Gėlė gyvena per amžius. O tu, mylimoji, tu
vešanti gyvybė sudžiūvęs lapas.
Gležta gijos žmonės?
Išklerę kojoms smenga kūnai.
Anna Gėlė želia nykimą.
Į viršų
BADMIRIAUJANTIS VELNIAS
Iš bado velnias ir muses ėda.
Taip, o ką?
Ar jis bene iš vis turi būti neėdęs?
Gi jis neturi nieko geresnio!
Aš pats iš bėdos taip pat muses ėsčiau.
Ar Jūs mąstot?
Galbūt neverta kvaršinti galvos.
Neverta teikti tam jokios reikšmės.
Ir apskritai juokingas velnias.
Iš bado aš pats neėsčiau.
Ėsti ir leisti ėsti.
Turi neleisti niekad kitiems ėsti.
Pats rijimas tukina.
Geriau iš bado pačiam save graužti, nei leisti kitiems ėsti.
Iš bado velnias tunka?
Dabar aš žinau, kodėl riebėju!
Mat velnias iš bado pats ėda,
Užuot kitiems valgyti leistų.
Musių trumpos kojos.
Nuo melo tunkama.
Su viena koja sunku skristi.
Kas neturit musių?
Iš vokiečių kalbos vertė Gytis Norvilas
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|
