Dmitrijus Prigovas yra vienas universaliausių dabartinių Rusijos menininkų - skulptorius, architektas, dizaineris, tapytojas, muzikantas, prozininkas, poetas, instaliacijų kūrėjas, performansų organizatorius. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsitraukė į neformalų Maskvos menininkų judėjimą. Ilgai nebuvo spausdinamas, Tarybų Sąjungoje nebuvo surengtos nei vienos jo darbų parodos. Išleido visą eilę knygų Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 1990 m. spausdinamas ir Rusijoje. 1993 m. Vokietijos Menų Akademijos A.S.Puškino premijos laureatas.
       2001 m. išleido knygą "Skaičiavimai ir nutarimai". Čia sau nebūdinga kalbos maniera (tarpine forma tarp poezijos ir prozos) kuria pesimistinį pasaulio vaizdą, kur žmogus išnyksta tarp daiktų ir pats tampa daiktu.

       Dmitrij Aleksandrovič Prigov
       Aritmetika

       Pamaniau, kad vienetas tikrai prilygtų dviem, jeigu tik pavyktų atgaivinti Pitagorą.
       Mano vaizduotėje 7 tikrai tilptų tarp 2 ir 3, jei pasisektų įkalbinti Lobačevskį.
       Žiemą kartą žvilgtelėjau pro langą ir aiškiai išvydau, kad 7 rubliai ir 30 kapeikų gali tikrai prilygti 5,10, jei prisiminsime kainų kritimą stalinizmo laikais.
       Septyniskart septyni man atrodė kaip 49, tačiau tuoj pat išsigandau tokios savo drąsos.
       5, jei viršutinį brūkšnelį pakreipsime kairėn, tikrai užteks 3, o tai gali apgauti net tokį griežtą žmogų kaip Leibnicas.
       3 katės tikrai gali prilygti 2 avinams, jei Beliajevskio turguje jas iškeisim į dolerius, o avinus – į tenges.
       Štai sako, kad 2 būtinai lygu 2, tačiau ne visiems, štai, pavyzdžiui, man.
       11, kaip įprasta, kažkodėl reikalauja 38, tačiau kodėl? – šito nesugebėjo paaiškinti nei mano matematikos mokytojas, nei, beje, Laplasas.
       Visada troškau, kad 2 prilygtų 7 su puse, šventai, be jokio purvo ir išskaičiavimo! – ir, tik pagalvokit, niekaip! sako, kad vienam selekcininkui tai pavyko, tačiau tik laikinai, šis ūglys vėliau nudžiūvo.
       Angelų pasaulyje nesvarbu, kiek ko yra – vis tiek jų visada trimis daugiau – na, ir teisingai, jei pažvelgti iš šalies, mūsų pasaulyje irgi lygiai tas pats.
       Naktį išvydęs 1 ir 1, pabandžiau juos sudėti, tačiau suartėti jie vengė, todėl likau kažkokiu tarpiniu elementu, jų suma atrodė taip: 1+AŠ+1.
       Kinai niekada neskaičiuoja: 1, 2, 3, 4, jie visada sako: 1 ir 2, po to, jei leisite, 3, jei neprieštarausite, 4, ir taip toliau, todėl kinų kokybė visada įveikia kiekybę.
       Visada buvau įsitikinęs, kad tolyn nuo vieneto prasideda chimeros ir fantazijos, bet mane privertė! privertė! dabar, niekšai, jau nebepriversit!
       Aritmetikoje svarbiausia išlaikyti šaltą protą, karštą širdį ir švelnias, švelnias rankas – štai, tarkime, imi vienetą, jį ramini, ramini, šis atsipalaiduoja, užmiega ir staiga ima dvigubintis, trigubintis, ir 4, ir 5, ir 6, ir 7, ir 8, ir 9, ir 41, ir 73, ir 158, 11929, 103005, 12350410, ir 743190000, ir net 666000666000, ir taip toliau.

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt