Dmitrijus Prigovas yra vienas universaliausių dabartinių Rusijos menininkų - skulptorius, architektas, dizaineris, tapytojas, muzikantas, prozininkas, poetas, instaliacijų kūrėjas, performansų organizatorius. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsitraukė į neformalų Maskvos menininkų judėjimą. Ilgai nebuvo spausdinamas, Tarybų Sąjungoje nebuvo surengtos nei vienos jo darbų parodos. Išleido visą eilę knygų Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 1990 m. spausdinamas ir Rusijoje. 1993 m. Vokietijos Menų Akademijos A.S.Puškino premijos laureatas.
       2001 m. išleido knygą "Skaičiavimai ir nutarimai". Čia sau nebūdinga kalbos maniera (tarpine forma tarp poezijos ir prozos) kuria pesimistinį pasaulio vaizdą, kur žmogus išnyksta tarp daiktų ir pats tampa daiktu.

Dmitrij Aleksandrovič Prigov
Įvairios mintys

Pamaniau, kad reiktų ko nors kito imtis
Pamanyt tai pamaniau
Bet nieko neįstengiau padaryti

Pamaniau, kad reiktų imti ir kur nors kitur apsigyventi
Paryžius, pavyzdžiui, Niujorkas
Ir Londonas visai neblogas
Pamanyt tai pamaniau
Bet nieko neįstengiau padaryti

Pamaniau, kad laikas keisti gerbūvį ir savo materialią padėtį
Laikas praturtėti
Praturtėti baisiai; baisiai
Kas gali šitai nuneigti?
Pamanyt tai pamaniau
Bet nieko padaryti neįstengiau

Pamaniau, kad laikas pasikeisti vardą
Kad tas nesąmones daryčiau ne savu, o visai kitu vardu
Hansas, Vatrioras, Nazanzinis – pavyzdžiui
Pamanyt tai pamaniau
Bet nieko taip ir nedariau

Pamaniau vėliau, kad laikas keisti šitą kvailą žmogišką pavidalą
Kuo blogesni vabzdžiai? - niekuo
Vienąkart tai jau beveik patyriau
Tačiau deja ne iki galo
Nors ir rimtai svarsčiau štai tokią galimybę

Po to, supraskite mane, ėmiau mąstyti
Kaip apskritai pakeisti savo būvį
Štai virsti dūmais, frakcija, garais,
                     deimantu, akmens anglim ar grafitu
Pamanyt tai pamaniau
Bet iš tikrųjų nieko taip ir nedariau

Pamaniau po to
Kad jeigu taip išeina, kad niekaip neišeina
                                                  ką nors savy pakeisti
Tai gal pavyks pakeisti viską, kas aplinkui
Pamanyt tai pamaniau
Ir net kažką daryt bandžiau
Kažką klampaus ir neaiškaus
Tačiau iš šito nieko neišėjo

Po šito, logiškai ir nuosekliai aš pamaniau
Kad reiktų imti ir pakeisti tolimąjį kosmosą,
                                            o tuo pačiu ir chaosą
Pakeist, galvojau, reiktų viską iš esmės
Taip pamaniau ir man vos nepavyko
Bet paskutinį mirksnį staiga kažkas įvyko
Ir man, savaime aišku, nieko nepavyko

Galiausiai pamaniau, jei viską čia aplink kas nors sukūrė,
                                                                jo vardo neminėsim
Tai reiktų jį ir keisti, tą ką nors
Juo labiau kad tai seniau nekart pavyko
Pamanyt tai pamaniau
Bet pagalvojau, kad visi pasikeitimai
                             gimsta tik tada, kada kažką manai
Štai pavyzdžiui: pamanyk, prašau, mane! pamanyk mane kitokiu!
nemirtingu pamanyk mane po to, kai pasikeisiu! ir tada
nepamanyk manęs daugiau!
Štai būtent tai yra visų svarbiausia

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt