Dmitrijus Prigovas yra vienas universaliausių dabartinių Rusijos menininkų - skulptorius, architektas, dizaineris, tapytojas, muzikantas, prozininkas, poetas, instaliacijų kūrėjas, performansų organizatorius. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsitraukė į neformalų Maskvos menininkų judėjimą. Ilgai nebuvo spausdinamas, Tarybų Sąjungoje nebuvo surengtos nei vienos jo darbų parodos. Išleido visą eilę knygų Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 1990 m. spausdinamas ir Rusijoje. 1993 m. Vokietijos Menų Akademijos A.S.Puškino premijos laureatas.
       2001 m. išleido knygą "Skaičiavimai ir nutarimai". Čia sau nebūdinga kalbos maniera (tarpine forma tarp poezijos ir prozos) kuria pesimistinį pasaulio vaizdą, kur žmogus išnyksta tarp daiktų ir pats tampa daiktu.

       Dmitrij Aleksandrovič Prigov
       Tiesioginės ir perkeltinės reikšmės (Okamos skustuvas)

       Kai moteris ištaria „Labas!“ – tai gali reikšti: atleisk, užeik, nesuprantu, kas tu, tiesą sakant, toks? palauk, palauk, kažkas į batelį įkrito! koks to jaunuolio vardas, tačiau gali reikšti ir tiesiog „Labas!“
       Kai pliaupia lietus, tai gali reikšti, kad prakiuro dangus, kad viskas sugriuvo, kad kas nors ištarė: „Štai, ir vėl!“ arba: „Ką? Nieko negirdžiu!“, arba kažkas pasikeitė, arba visai nesiseka gyvenime, tačiau gali reikšti ir tai, kad tiesiog pliaupia lietus.
       Kai kas nors rėkia „Oi! Oi–oi–oi!“ – tai gali reikšti, kad jam skauda, kad kažką prisiminė, kad kitoj gatvės pusėj ką nors užmušė, kad tvanku, kad baigiasi filmas, kad maža kas atsitiko, tačiau gali reikšti ir tai, kad kas nors tiesiog rėkia „Oi! Oi–oi–oi!“
       Jeigu nuo stogo krenta akmuo, tai gali reikšti, kad kas nors ką nors nori užmušti, kad griūva pastatas, kad baigėsi laikas, kad viskas aplinkui susiplakė į klampią tyrę, kad čia jau nepridursi nieko kita, išskyrus „ta–a–aip!“, kad ryžtingais žingsniais artinasi nežinia, kad byra akmenys prajojus dangaus kavalerijai, tačiau gali reikšti ir tai, kad nuo stogo tiesiog krenta akmuo.
       Kai automobilis dideliu greičiu įsirėžia į stulpą, tai gali reikšti, kad vairuotoją ištiko infarktas, arba jis užsnūdo prie vairo, arba persiklausė paskutinio Rolling stones albumo, arba ne ten, kur reikia, vedė kelias, arba kažkas nutrūko prižasčių ir pasekmių grandinėje, arba, sakykim, kas nors energingai sušuko: „Viskas, toliau taip tęstis negali!“, arba tai gali reikšti, kad automobilis tiesiog įsirėžė į stulpą.
       Kai kas nors rikteli „Eikit jūs visi velniop!“, tai gali reikšti, kad jis nervuojasi, arba susipainiojo, arba kas nors jį patį prieš tai pasiuntė velniop, arba ištartus žodžius atnešė vėjas ir prievarta įbruko į lūpas, arba pasireiškė raidžių mutacijos dėsnis, kuris iškreipė frazę: „Veik tu elniop!“, arba tai gali tiesiog reikšti: „Eikit jūs velniop!“
       Kai alus išsilieja per bokalo kraštus, tai gali reikšti, kad barmenas užsisvajojo, kad statinėje per didelis slėgis, kad įvyko nestiprus žemės drebėjimas, arba visi prarado laiko nuovoką, kad pažeistas saiko dėsnis, arba kas nors sušuko: „Žiūrėk!“ – ir visi užsižiūrėjo į laidotuvių procesiją arba nuostabią merginą, o gali ir reikšti, kad tiesiog išsiliejo alus.
       Kai širdyje šleikštu, tai gali reikšti, kad kuris nors yra niekšas, kad šis gyvenimas be prošvaisčių, arba apskritai niekas nesvarbu, arba kokios nors neaiškios būtybės rezga slaptą suokalbį, arba nuo pat pradžių Kūrėjas taip sugalvojo, arba tu patekai ne į tą pasaulį, o gali ir reikšti, kad širdyje tiesiog šleikštu.
       Kai vėluoja traukinys, tai gali reikšti, kad išardė bėgius, kad prisigėrė mašinistas, kad supainiojo maršrutus, arba netikėtai išnyko laikas ir erdvė, kad kas nors suriko „Stok!“ – ir viskas sustojo, kad gyvulių kaimenės patraukė iš Šiaurės į Rytus ir užkirto magistralę, o gali ir reikšti, kad traukinys tiesiog vėluoja.
       Kai kas nors šaukia „Gelbėkit!“, tai gali reikšti, kad jį užpuolė, kad išsisuko koją, arba bando balsą, arba ėjo susimąstęs ir jam netyčia išsprūdo, arba taip riktelėjo pro šalį skrendantis paukštis, arba riksmas pats užgimė gamtos įsčiose, o gal tai tiesiog reiškia, kad kas nors šaukia „Gelbėkit!“
       Kai gimsta kūdikis, tai gali reikšti, kad atėjo laikas, kad nebėra jėgų laikyti viduje to, kas kadaise buvo ten įdėta, arba kas nors ėmė ir siaubingai išgąsdino, arba apskritai visuotinė beprotybė gena lauk, arba kas nors kviečia: „Na ateik! ateik!“ – „Ateinu!“, arba galbūt tai reiškia, kad kūdikis tiesiog gimsta.
       Kai kas nors apmoka jūsų sąskaitą restorane, tai gali reikšti, kad jis idiotas, arba beprotiškai turtingas, arba rėmėjas, arba kas nors gyvenime pasikeitė, ir dabar jūs – nežemiškas laimės kūdikis, arba viskas nuvertėjo, o gal tai tiesiog reiškia, kad kas nors apmoka jūsų sąskaitą restorane.
       Kai griežtai ištaria „Ne, daugiau nebeateikit!“ – tai gali reikšti, kad jūs neišgirdote, arba taip sakantys nesupranta žodžių prasmės, kad vos tik žengus keletą žingsnių iš paskos pasigirs: „Grįžkite! Mums jūsų reikia!“, arba įvyko kažkoks visuotinis prieš jus nukreiptas suokalbis, o gali ir reikšti, kad jums tiesiog sako „Ne, daugiau nebeateikit!“
       Jei sutinki negrę, tai gali reikšti, kad juodaodžiai nugalėjo visoje žemėje, kad viskas pasaulyje susijaukė, kad tu ne savo vietoje, kad susirgai katarakta, kad visas pasaulis nusidažė tokia apokaliptine spalva, o gali ir reikšti, kad tiesiog sutikai negrę.

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt