SERGEJUS TIMOFEJEVAS

       Sergejus Timofejevas (g. 1970) gyvena Rygoje. Rusakalbis latvių poetas ir publicistas, vienas iš multimedijos projekto "Orbita" įkūrėjų ir dalyvių. Yra išleidęs knygas "Собака. Скорпион" ("Šuo. Skorpionas", 1994), "Воспоминания диск-жокея" ("Diskžokėjo prisiminimai", 1996). Čia publikuojami eilėraščiai versti iš naujos, šiemet išleistos dvikalbės (latvių ir rusų) poezijos knygos "Почти фотографии/Gandriz fotografijas".

Fizikas
Pokalbis
Sveta
Atvirukas iš kurorto
Vyrai

Į viršų

Fizikas

Man trūksta oro, brolau,
Guliu lyg išprotėjęs lovoje šiltoj,
Kokie penki žurnalai po pagalve,
Ir visi apie naują dizainą,
Išgelbėk mane, brolau.
Vakar susiradau naują darbą
Ir supratau, kad šiandien ten neisiu.
Klausysiu savęs,
Tai geras dalykas.
Tik tu, brolau, neskubėk.
Nesistok ir nevaidink protingo,
Tuščiai nelakstyk. Barzda man tinka.
Ir jau įdomu, kas gatvėje vyksta.
Esu viskam pasiruošęs: sėdžiu ant savo daiktų -
Ant kailinių ir vadovėlių ryšulio.
Galiu nors į Mėnulį skrist.
Tiesa, amerikiečiai jį išsidalino.
Bet mes surasime ką nors, tikiu tuo.
Daugiau negersiu ir neberūkysiu nepavalgęs.
Sakyk, kas dar. Žemę iš ten matysime
Per pusę dangaus. Ir vaikštinėsiu Mėnuliu,
Už nugaros rankas sunėręs, kartosiu formules,
Formules, formules ir ant smėlio braižysiu.
Jeigu ten smėlio nėr, reiks pasiimti su savim.
Ir apskritai reiks sudaryti sąrašą.
Ir įrašyti porą vaizdo kasečių su vietomis,
Kurias dažnai lankydavom:
Namai, mokykla, toji gatvė, centras.

Į viršų

Pokalbis

Raudona mergina kalbėjo mėlynai:
"Buvau ligonė vakar, o šiandien
paklusni. Ir iš manęs pagaminti jūs galit
daug plastikinių maišelių
ar atiduoti į didelės imperijos
ambasadų valyti ką nors
surūdijusio. Stebėtinas abejingumas
savo asmenybei, netgi
nesinori išeiti nusipirkti naujų pėdkelnių
arba prisukamo kiniško aksomo.
Tenoriu žiūrėti vis tų pačių
televizijos reklamų, nesudėtingą naujų
prekių mirgulį, norisi girdėti,
kaip aktorių balsai jas liaupsina,
ir jų liežuviai, pavargę nuo laimės meno,
lūžta burnose tarsi ledokšniai.
Ar patikėsi, vakar išėjau iš namų
Ir sustojau vidury kiemo, stovėjau
Taip kokias dvidešimt minučių. Apskritai
galėjau
Gi ir į kosmosą išskristi, it bejėgis
šunelis. Ar tai mano gyvybė
mane apleidžia, ar nauja era prasideda, net
pliušiniai žaisliukai man nemieli".
Kalbėjo mėlyna mergina raudonai:
"Viskas teisybė, viskas labai panašu,
prekybos centruose tarsi Mėnulyje
ir aš vaikščioju, ilgais nagais
liesdama didžiulių dėžių kraštelius.
Ši liga puola merginas,
Ir tik merginas, vyrai gydosi
Boksu, tabaku, degtine,
Nes kitaip ir jie iširtų per siūles,
išvirkšti išsiverstų, apkurstų".
Sėdėjo dvi merginos ir kalbėjosi,
Visad apie svarbius dalykus ir ramiai,
O aplink stovėjo mieguisti daiktai,
Pavargę staliukai, prisigėrę krėslai.
Tai buvo dideliam bute,
Kurio langai į gatvę centre,
Miesto centre, miesto prie jūros,
Pilkos jūros, žalio vandens.

Į viršų

Sveta

Esu aš Sveta, siunčiu signalus
Ir pranešu, kad metų man nedaug, 24-eri;
esu blondinė, kojos mano ilgos,
žurnalų "Myliu" aš dažnai skaitau.
Ir siunčiant man signalų,
Jaučiu, kaip virpa oras
Ir skleidžiasi švytėjimas aplink.
Ir kaip įjungia atsarginį galingumų
Imtuvai vyrų. Atsimenu, kaip augau
Ir vysčiausi, kol dar signalas buvo
Pakankamai netikras, nestiprus.
Po to suderinau aš galingumą.
Dabar mane pagautų net berniūkštis,
Jei eis ramiai gatve šalia manęs
Ir jeigu eidamas išdrįs, paklaus tuoj tylutėliai:
"Sakykit, teta…teta, ar jūs - manekenė?"
Esu aš Sveta, siunčiu aš signalus,
Esu aš meilės radijas su kojom lig ausų.
Pagauk mane, praeivi ir kolega,
kol dar esu ir kol signalas plaka.

Į viršų

Atvirukas iš kurorto

Štai čia paplūdimys, ir aš jame guliu.
Žaliom trumpikėm, akiniai ant nosies.
Ne draugas niekam, į rankšluosčius parkritęs.
Atvažiavau,lipau, nusiverčiau, dar susitiksim,
Rašykit laiškus ir ant bėgių pilkit
Negarsų vario paraką balandžių.
Rūstus, tiesus guliu paplūdimy
Kaip pagalys įdegęs, smarkiai svilindamas odą,
Po to einu į vandenį, po juo
Plaukiu, girdžiu, kaip plaka kraujas,
deguonį varinėdamas ir mineralus kūne
suspaustam.
Aš nežaidžiu tinklinio. Kodėl man
keltis, plot per kamuolį, bėgioti šen bei ten,
Turiu aš teisę likti čia ir tarp kitų.
Ant smėlio partiestas nuo ryto lig saulėlydžio.
Jūs galite surast mane, devintas sektorius,
Rytų paplūdimys, į kairę nuo kabinos.
Bet neskubėkit to daryti ir palaukit,
Prisėskite šalia, žiūrėkit, štai aš.
Labiau įdegęs už kitus, guliu žaliom trumpikėm.
Na ką, gerai…Jau galit patapšnoti.

Į viršų

Vyrai

Prabėgs laikas, ir imsim kalbėti apie žvejybą.
Vaikai sėdi mašinose, mes kampiniuose sodo
nameliuose,
Kur auga agrastai ir saulė skiesta perpus su
Alumi. Ten susitiksim po šimto metų,
Ir vienas mūsų, drąsiausias, sakys,
Kad gaudo upėtakius artimiausioje
Ir labai lėtai almančioje upelio
srovėje. Ir kažkas netikės,
o kažkas patikės.
Ką padarysi.
Nes esame vyrai ir geriam degtinę,
Ir uždirbame pinigus, matom, kaip mūsų
Mamos sensta, o draugėms mūs atsiranda
Pirmos raukšlelės, kurias mums reiktų lyg ir
mylėt,
Lyg ir mylim. Taip, mes viduriniosios klasės,
O kiekvienam ant kaklo lasas, todėl kaklo
raumenys
taip ir išsivystė. Tačiau mes mylime savo šalį, jos
gamtą spalvingą, žmones, pasiruošusius
Žiūrėti į mus supratingai. Išvažiuojame kartais
Už šimto ar dviejų šimtų kilometrų, kad
Kitur susitiktume. Mes esame vyrai,
Pasitikime tuo, ką geriame, bet upėtakiu,
Pagautu srovėj netoliese, tiki tik penkiasdešimt
apklaustųjų
procentų. O tamsaus gymio šešiolikinės
Džiovina plaukus prie jūros. O dvidešimt
Trejų metų verslininkai puikiai uždirba
Prekiaudami ispaniškais vynais. O mes tik
užkandžiaujam
Kepinant saulei ekologiškai švariais agurkais.
Prisėskit prie mūsų, jeigu jūs - vyrai.
Jei jūs buvę vaikai, kažkada paaugliai, vaikinai,
jaunuoliai.
Ir štai sėdi vyrai kampiniuose sodų nameliuose,
Sąžiningi ir plinkantys, draugiški ir įžeidūs.
Priimkite mus tokius, kokie esame. Su mumis
Lengva gerti degtinę, mes mielai
Įtempsim Jums dviračio grandinę. Mylėkit mus,
Mes ne didžėjai ir netgi ne dizaineriai, pagaminti
iš plastiko. Pakilkime kartu ligi žvaigždžių,
Nueikime į kiną. Širdies gelmėj
Mes viskam pasiruošę, ten saugoma vieta
Garbės diplomams ir sporto taurėms.
O jeigu neateisit susitikti,
Ir nieko neįvyks… Na, ką gi, iš pat ryto
Pabelsime mes į duris. Ir ietim meškerių
lenktom ginkluoti nueisime parnešt laimikio.
Žuvienė vakare bus, galbūt net pirtis.
Bus laiko nuspręsti, juk šiandien šeštadienis.

Iš rusų kalbos vertė
ALEKSANDRA FOMINA
ir MARIUS BUROKAS

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt