***

ieškojau aš visatoje tavęs
ir niekur neradau kelių
iš nebūties
 

***

akimirka minties
akimirka būties
ir švento dvasios riksmo

***
 

ir tuomet tu pamatysi
tikrovę
kreivo veidrodžio karalystėje

***
 

prisiglausk prie širdies
o sidabrinis debesėli
aš myliu tavo bedugnę

***
 

tylos metafizika rožėje
tylos metafizika kambariuos
kur nėra tavo kapo

***
 

naktis prasiskleidžia
kaip rožė juoda
užsimerkus

***
 

sudievintas žmogus
šėtonas rodo
apverstą pasaulį

***
 

žiūriu į Dievą
aš pro ašaras
skeveldrose visatos

***
 

tu dangų pamatei
atsispindėjusį
rožyno gelmėje

***
 

ten dvasinėj migloj
bridai į sidabrinę
amžinybės liepsną

***
 

aš angelą matau
jos įsčiose
vien gėryje pradėtą

***
 

iš dykumos į dykumą
ėjai apie pasaulio pradžią
pasvajoti

***
 

dangaus ekstazėje
pilnatvėje žydėjo
siela vieniša

***
 

pašauk mane mintie
į puotą
kursime tikrovę

***
 

pašauk mane tarei
nudegino šviesa
ir praregėjo saulė tavyje

***
 

praskrido paukščiai
po vidurnakčio
tarytum verksmas jų balsai

***
 

kas tarp rožių baltų
žydras žaibas
įrėmins dausas

***
 

nebijoki dangaus
jis tarp veidrodžių
spindi gražiai

***
 

ką tu kuri širdie
kai prie rožyno
žvakę užsidegusi meldies

***
 

tavo kūnas
prieš veidrodį baltas
ir toks nemarus

***
 

nežinai kas yra
man tikrovė
ji skleidžia tave

***
 

susapnuoji žodžius
ir taip sukuri kalbą
visatai

***
 

absurdo magija
vienatvės spindulinga
patirtis

***
 

bežodis jausmas
o būtis
ji buvo nutylėta

***
 

gražiai spindėjo
jūra
pro pušų šakas

***
 

ir leidosi žemyn
kadaise švietusi giliai
šventoji saulė

***
 

tu pakilai
iš meilės guolio
sužeista širdim

***
 

švytėjo angelas
iš įsčių žvelgė
kurianti šviesa

***
 

dangus pradėjo pradžią
ir nušvito sodai
mėnesienoj

***

visatos ritmas
tampantis žodžiu
nuauksino mintis

***
 

tu gyveni sapne
lyg būtum prisikėlus
ir sudužus

***
 

giliai alsuoja sąmonė
visatos dulkėse
atgimdanti save

***
 

pražydo feniksas liepsnoj
ir užgiedojo
dangūs

***
 

tave stebės Dievybė
pro visatos
purpurinį vaizdą

***
 

regėsi krintančias žvaigždes
į veidrodį
įrėmintą visatos

***
 

trapumas Dievo tu sakai
Jis kaip uola
ir niekas nepalies