Ramūnas Jaras DZEN DZEN       Esu Ramūnas Jaras, 2008 m. leidykla “Kitos knygos” išleido mano apsakymų rinkinį “Dzen dzen”. Leidinį rėmė Kultūros ministerija. Čia trumpai aprašau mano kūrybos diskriminavimo atvejį.

 

       2008 m. pabaigoje sumaniau pristatyti knygą savo vaikystės klajonių Jurbarko rajone, ten, kur Jurbarko rajone yra gražiausia – miesteliuose palei Nemuną. Surengti pristatymus pasirodė lengva – paskambinau į Jurbarko centrinės (rajono?) bibliotekos filialus Veliuonoje, Pilyje ir dar į vieną (kurio dabar neatsimenu, bet turiu užsirašęs pristatymų plane), ir moteriškės mielai sutiko mane priimti. Skambinau likus iki renginių maždaug 1,5 savaitės, man buvo pažadėta renginius surengti.

 

       Prieš tai lankiausi kitų rajonų panašaus dydžio miesteliuose: Išlauže, Bebruliškėse ir Bagotoje. Pristatymai įvyko sėkmingai.

 

       Pristatyti knygą tokiuose mažuose miesteliuose nusprendžiau dėl įsitikinimo, kad žmonės tokiuose miesteliuose yra nesugadinti – pirmiausia dėl gamtos netoliese buvimo. Toks įspūdis man susidarė bendraujant su kaimo žmonėmis nuo vaikystės. Iki šiol nesu pristatęs savo leidinio kituose didmiesčiuose išskyrus Vilnių ir Kauną.

 

       Jau vykdamas į pirmą renginį Veliuonoje paskambinau filialo bibliotekininkei ir pranešiau, kad atvykstu, kad viskas gerai ir panašiai. Tai buvo valanda prieš renginį. Tačiau išgirdau, kad renginys atšauktas. Ir man pasiūlė jau neskambinti į kitas bibliotekas, kuriose buvau sutaręs rengti pristatymą, nes centrinės Jurbarko bibliotekos direktorė (ar panašiai vadinasi jos pareigos), liepė atšaukti šiuos renginius. O priežastis yra ta, kad tokius pasirodymus reikia derinti iš anksto, bene prieš pusmetį su centrine Jurbarko biblioteka, nes jie turi būti įtraukti į kažkokius sąrašus ir pan., ir kad per vėlai nusprendžiau organizuoti. Tokia buvo oficiali versija, bet paaiškėjo, kad tai tik oficiali versija. Apie tikrąją versiją – žemiau.

 

       Pastebėsiu, kad į renginius jau važiavau ir man niekas iš visų trijų Jurbarko miestelių nepaskambino ir nepranešė bent diena anksčiau.

 

       Paskambinau kitoms pristatymo vietoms – tikrai, atšaukta.

 

       Po kurio laiko skambinu Jurbarko centrinei bibliotekai, sužinoti, kodėl taip pasielgta, gal koks nesusipratimas? Centrinės Jurbarko bibliotekos direktorė pradžioje ramiu, paskui rodančiu nepasitenkinimą balsu ir galiausiai rėkdama pranešė, kad:

 

       – turiu elgtis pagal įstatymus,

       – nereikalauti to, ko nenoriu.

 

       Taip pat ji paminėjo, kad filialų bibliotekininkėms buvo pasiūlyta „kitą kartą atidžiau rinktis renginio turinį“.

 

       Šiuos centrinės Jurbarko bibliotekos direktorės argumentus pasižymėjau, kad neužmirščiau.

 

       Tačiau pasirodė, kad pagrindiniai motyvai buvo visai ne tokie. Pasirodo, Jurbarko centrinės bibliotekos direktorė norėjo apginti Jurbarko rajoną nuo mano knygos... vulgarumo.

 

       Kad tokie buvo tikrieji motyvai man paliudijo vieno Jurbarko raj. miestelio kultūros namų darbuotoja, kurios telefoną turiu ir kuri mielai sutiko tai pakartoti susidomėjusiems žurnalistams. Toji darbuotoja bičiuliaujasi su miestelio bibliotekininke, iš kurios ir išgirdo, kad centrinės Jurbarko bibliotekos direktorė neoficialiai liepė visiems skyriams:

 

       – nerengti Ramūno Jaro knygos pristatymų,

       – nelaikyti jo knygų bibliotekose net jei gautų jas nemokamai,

       – vengti kontaktų su Ramūnu Jaru.

 

       Priežastys yra šios:

 

       – knyga yra vulgari, joje vien pornografija,

       – knygoje pristatomos netinkamos idėjos.

 

       Čia turiu pastebėti, kad erotikos, o tuo labiau pornografijos mano knygoje nėra. Tose retose vietose, kur vis tik turėjau pavaizduoti erotines (bet ne pornografines) scenas, vaizdavau jas neminėdamas reiškinių ir objektų „tikraisiais vardais“ (81, 87, 94, 105 p.). Taip yra todėl, kad nesu tokio vaizdavimo entuziastas, greičiau atvirkščiai, knygoje yra keliamos su dvasiniu tobulėjimu susijusios problemos. Pati knyga šiuo atveju yra tai paliudijantis dokumentas, o jos pavadinimas kelia aliuziją apie budizmą. Knygos specifika yra kitokia nei Bukowskio knygų.

 

       Jei dėl idėjų, tai posakis „netinkamos idėjos“ yra gan neaiškus. Idėjos mano knygoje nėra priešiškos valstybingumui ar kitaip neatitinkančios visuomenės normų. Joje greičiausiai dominuoja filosofinių apmąstymų stilius, nei kas nors kita.

 

       Negaliu nuspėti, kas paskatino Jurbarko centrinę biblioteką taip elgtis, kai mano tikslas buvo skleisti informaciją ir šiuolaikinį požiūrį į meną ne vien didmiesčiams. Nemanau, kad bučiau daręs ką nors netinkama. Atvirkščiai, esu įsitikinęs, kad mažesnių miestelių gyventojai yra tokie patys gabūs priimti šiuolaikinį žodį, kaip ir didmiesčių.

 

       2009 09 10