Į lietuvių literatūros klasikos tomų lentyną stoja Juditos Vaičiūnaitės, vienos talentingiausių XX amžiaus antrosios pusės poečių, pirmoji „Raštų“ knyga.

       Vaičiūnaitės poetinis palikimas įspūdingas – beveik 2000 eilėraščių, 15 poezijos rinkinių („Pavasario akvarelės“, 1960; „Kaip žalias vynas“, 1962; „Per saulėtą gaublį“, 1964; „Vėtrungės“, 1966; „Po šiaurės herbais“, 1968; „Pakartojimai“, 1971; „Neužmirštuolių mėnesį“, 1971; „Šaligatvio pienės“, 1980; „Smuikas“, 1984; „Žiemos lietus“, 1987; „Šešėlių laikrodis“, 1990; „Pilkas šiaurės namas“, 1994; „Žemynos vainikai“, 1995; „Seno paveikslo šviesa“, 1998; „Debesų arka“, 2000), trys rinktinės („Klajoklė saulė“, 1974; „Nemigos aitvaras“, 1985; „Gatvės laivas“, 1991). Pluoštas orientalistinių eilėraščių išleistas atskiru rinkiniu „Kai skleidžiasi papirusas“ (1997). Rašė poetė ir vaikams – išėjo trys poezijos rinkiniai („Spalvoti piešiniai“, 1971; „Balkonas penktame aukšte“, 1976; „Karuselės elnias“, 1981) ir vienaveiksmių pjesių-pasakų knyga „Mėnulio gėlė“ (1979; pjesės „Skersgatvio pasaka“, „Dingusios natos“, „Mėnulio gėlė“). Radijo teatre 1977 metais pastatyta pjesė „Skruzdėlytė atsiskyrėlė“. Keturios skirtingu laiku sukurtos pjesės su eiliuotais intarpais („Kasandra“, „Apsiaustis“, „Pavasario fleita“, „Dialogai su Emilija“) 1980 metais pasirodė knyga „Pavasario fleita“. Išėjo ir atsiminimų pluoštas „Vaikystės veidrody“ (1996).

       Po pirmosios publikacijos 1956 metais poetė daug savo eilėraščių skelbė spaudoje, bendradarbiavo literatūriniuose leidiniuose kaip recenzentė, paliko didžiulį vertimų pluoštą iš rusų, latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, armėnų, gruzinų, azerbaidžaniečių, moldavų, taip pat lenkų, čekų, serbų, slovėnų, belgų, anglų, lotynų kalbų. „Poezijos pavasario“ almanachuose Vaičiūnaitė buvo pristatoma ir kaip poetė, ir kaip vertėja.

       Visi knygose publikuoti Vaičiūnaitės eilėraščiai, geriausi vertimai, proza, reikšmingiausios recenzijos, kolegų kūrybos palydėjimai, kai kurie poetės pasisakymai, vertingiausi archyve likę eilėraščiai sudarys tris jos „Raštų“ tomus.

       Raštų komentaruose užfiksuota ir poetinės Vaičiūnaitės kūrybos sklaida, vertimai į daugybę kalbų: rusų, lenkų, latvių, ukrainiečių, estų, baltarusių, moldavų, turkmėnų, čekų, vengrų, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, norvegų, prozos - į švedų kalbą. Anglų, norvegų ir latvių kalbomis išleistos Vaičiūnaitės poezijos rinktinės.

       Keturiasdešimt penkeri aktyvaus kūrybinio gyvenimo metai - didelė kuriančiajai skirta laiko atkarpa. Poetė jį išgyveno intensyviai, be regimų duobių - tai rodo ir kūrinių gausa, ir aukštas meninis poezijos lygis. Vaičiūnaitė yra pelniusi svarbių apdovanojimų: 1978-ųjų Poezijos pavasario laureatė, 1988 metais įvertinta tarptautine literatūros premija „Vilenica'88“, 1996 metais - Baltijos Asamblėjos literatūros premija.

       Tikslios poetinės klausos ir aukštų emocinių išgyvenimų Vaičiūnaitės poezija, savita ir stipri lietuvių poezijos medžio šaka, yra tradicinė ir iš tradicijos, tęsianti ir jungianti. Neabejotina, kad ji ir atnaujina lietuvių poetinę tradiciją.

       bernardinai.lt
       2005 10 22