Šiemetinis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo'2005“ surengtas jau šešioliktąjį kartą. Surinkus mažiau lėšų, PDR taryba nutarė iš visų, įskaitant PDR valdybos pirmininką, rinkti 20 Lt dalyvio (pagalvės) mokestį. Nuo mokesčio atleisti tik užsienio ir kviestiniai svečiai. Tai, ko gero, ir buvo pagrindinė festivalio naujiena. Visa kita (planuoti renginiai) nedaug tesiskyrė nuo kiekvienais metais vykdomo plano: keletas poezijos vakarų (įskaitant ir jaunųjų poezijos skaitymus), per metus išėjusių knygų pristatymas, kameriniai ir naktiniai skaitymai, užsienio svečių kūrybos pristatymas Vilniuje ir vakaras Užupio kavinėje.
Festivalį pradėjo spalio 12 d. (trečiadienį) Amerikos centre vykęs trijų amerikiečių poečių (Patricijos Goodrich, Rebeccos Seiferle ir J. C. Todd) vakaras. Kiti du įžanginiai Poetinio Druskininkų rudens renginiai vyko spalio 13 d. (ketvirtadienį) Rašytojų klube: popietė su vokiečių poetu Marceliu Beyeriu ir jaunųjų poezijos skaitymai, suorganizuoti Agnės Žagrakalytės.
Spalio 14 d. (penktadienį) ne vienas šiemetinio Poetinio Druskininkų rudens dalyvis iš pat ankstaus ryto išskubėjo Rašytojų klubo link (nuo jo 8.30 val. turėjo pajudėti autobusas). Nors dėl gausiai vėluojančiųjų išvykti pavyko vos 9 valandą, Druskininkai buvo pasiekti itin punktualiai – lygiai vienuoliktą.
Pirmoji staigmena – Tomo S. Butkaus surengtas performansas (baigiamoji PDR almanacho gamybos stadija). Norintieji galėjo kartone nusipiešti tam tikrą formą (žvaigždės, rankos, paukščio...), ją išpjauti, o likusį kartono gabalą pridėję prie almanacho viršelio, užpurškę klijų ir apibarstę neaiškios kilmės žolelėmis, susikurti savo skonį atitinkantį leidinio viršelį.
Pakėlus PDR vėliavą, prasidėjo kasmetinė diskusija, į kurią buvo pakviesti ir literatūros kritikai, ir poetai. Keturių su stichijomis susijusių festivalių ciklą vainikavo žemės tema. Žemė stichijų kontekste pirmiausia suvokiama kaip materija, kaip apčiuopiamas daiktų ir kūnų pasaulis. Materialumo, kūniškumo dominantė poezijos skaitytojus skatina gilintis į laiko ir erdvės kategorijas. Remiantis fenomenologija, galima būtų klausti, kaip daiktiškoje, kūniškoje būtyje skleidžiasi universali žmogiškoji patirtis? Koks žemės prasmių laukas brėžiamas šiandieninėje lietuvių poezijoje? Kaip lietuvių poezija vystosi, keičiasi? Kiek žemė susijusi su mentalitetu ar pasaulėjauta? Šiuos klausimus mėginta aktualizuoti diskusijos pradžioje. Iš literatūros kritikų pasisakė Elena Baliutytė, Audinga Peluritytė, Nida Gaidauskienė. Pasak A. Peluritytės, XX a. lietuvių poezijoje galima regėti tai didėjančią, tai slopstančią žemės reikšmių energiją, pasikartojantį rugio ir miežio virtimą duona ir alumi, o kūno ir kraujo – motina ir tėvyne. Ir šiuolaikinėje, ir klasikinėje lietuvių poezijoje ašis ta pati – žemė, tie patys ir transformacijos orientyrai. Literatūros kritikės teigimu, sąvoka tėvas ženklina katastrofomis ir sielvartu nuspalvinto pasaulėvaizdžio užribį (tėvas – tai svetimasis). Žemės misterijai paklūsta ir klasikinė V. Mykolaičio-Putino, ir šiandieninė K. Platelio poezija. A. Peluritytė iškėlė europietiškosios maišto ir transcendencijos sąsajos atgarsius lietuvių poezijoje, motinos metakultūrinės epistemos dominavimą. Kaip teigia literatūros kritikė, šiandieninė lietuvių literatūra skęsta nuobodulio ir dažnai pasitaikančių ekscesų liūne, pamirštama transcendencijos patirtis.
Viešnia iš Klaipėdos N. Gaidauskienė kalbą pradėjo nuo pirmųjų mąstytojų (Talio, Anaksimeno, Herakleito), kurie iš stichijų žemės apskritai neišskyrė. Pranešime apžvelgtas gausus būrys poetų: S. Geda, Liūnė Sutema, V. Braziūnas, N. Miliauskaitė, B. Mar (Marcinkevičiūtė), M. Burokas, E. Ališanka, S. Parulskis, A. A. Jonynas ir kiti.
Poetams diskusijoje atstovavo Donatas Petrošius, Dovilė Zelčiūtė (ji eseistiškai pateikė žemės kaip kasdienybės kūno problemą), jaunas poetas Emilis Milkevičius, perskaitęs pranešimą „Žemėlapis kaip ikona, ir toli siekiančios išvados, kurias galėjau padaryti tik aš“. Didelės apimties tekstą E. Milkevičius pradėjo taip: „Jei jau mano namų darbu tapo žemės tema, o aš turiu ją transformuoti į aktualaus dalyko alegoriją, tebūnie mano alegorinis tekstas ne žemės masė ar teritorija, bet teritorijos grafinis atkartojimas ant popieriaus lapo – žemėlapis su savo meridianais ir lygiagretėmis, su formaliais ženklais, žyminčiais gigantišką kalną ar nulaužtą medį“. Jaunojo kūrėjo pranešime būta įdomių, netikėtų įžvalgų: „Kiekvienas tekstas <...> yra žemėlapis; kaip toks jis yra transparentiškas (perregimas), pro jį prasišviečia tikrovė; tekstui imanentiškos, t. y. jo pagrindu sudaromos, ištaros turi steigiančią galią, taigi autentišką teksto skaitymą būtinu būdu lydi nuostaba, keliama referento daiktiško švytėjimo patirties“.
Konferenciją užbaigė Mykolo Katkaus svarstymai, išprovokavę tarti keletą žodžių ir nemažą būrį gana pasyvių klausytojų.
Esminė diskusijos bėda – struktūros trūkumas. Literatūrologinės žinios, kritiniai komentarai supinami su eseistiniais svarstymais. Liko neaiški literatūros kritikų vieta.
Vis dėlto Druskininkuose turėjo ką veikti ne tik poetai, bet ir literatūros kritikai – komisija, sudaryta iš penkių asmenų (Marijaus Šidlausko, N. Gaidauskienės, A. Peluritytės, Virginijaus Gasiliūno ir Karolio Baublio) gavo pluoštą anoniminiam konkursui skirtų eilėraščių, iš kurių teko rinkti labiausiai pavykusius.
Netrukus atėjo laikas ir Poezijos vakarui, kurio metu pristatyti į PDR almanachą patekusių autorių tekstai. Vedėjai – Olita Dautartaitė ir Leszekas Engelkingas – į sceną kvietė ir lietuvių, ir užsienio šalių autorius. Pirmasis – Marcelis Beyeris (Drezdene gyvenantis vokiečių poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas) – perskaitė eilėraščius „Glaistas“ („Kitt“), „Kaliningrado viešbutis“ („Hotel Kaliningrad“) ir kitus. Po jo sekė Anneke Brassinga iš Nyderlandų, Patricija Goodrich iš JAV, itin šiltai sutiktas latvis Peters Bruveris. Iš lietuvių autorių savo kūrybą skaitė Tautvyda Marcinkevičiūtė, Kęstutis Navakas, Donatas Petrošius, Patricija Šmit.
Lietingą penktadienį užbaigė laisvas pasisėdėjimas kavinėje „Širdelė“.
Šeštadienio renginius pradėjo poeto, aktoriaus ir režisieriaus Alvydo Šlepiko surengta poetinė misterija „Ugnies, vandens, oro ir žemės ginčas“, vykusi „Dainavos“ pirtyje. Po pietų (14 val.) vyko tradicinis per metus išėjusių knygų pristatymas, o 16 val. susirinkusieji stebėjo kamerinius lietuvių poezijos skaitymus. Svarbiausias renginys – iškilmingas baigiamasis poezijos vakaras, kurio metu įteikiama Jotvingių premija, paskelbiami konkursų laureatai. Šiemet daugiausia kūrinių buvo pateikta vieno anoniminio eilėraščio konkursui, per pusę mažiau – daiktiškiausio eilėraščio konkursui ir vos keletas tekstų – nerimtajam konkursui (jo tema – trąšumas). Laureatus paskelbė V. Gasiliūnas. Vieno anoniminio eilėraščių konkurso laureatai: pirmoji vieta atiteko Andrejui Chadanovičiui už eilėraštį „kelyje“ (iš baltarusių kalbos vertė V. Braziūnas), antroji – Gintarui Grajauskui už „Triumfatorių“, trečioji – Dovilei Zelčiūtei už „Svajones“, ketvirtąją vietą komisija, norėdama kiek pažaisti, atidavė Artūrui Valioniui už „Kalbą / Pasakytą 2005-ųjų spalį Druskininkuose / Atsiimant III premiją / Už nepasirašytą eilėraštį“, galiausiai penktoji vieta – anglui Brianui Johnstone'ui (jo eil. „Žmogus, dainavęs vynui“, vertėjas – Kornelijus Platelis). Daiktiškiausio eilėraščio laureatai: pirmoji vieta atiteko Sonatai Paliulytei už „Natiurmortą“ (šiai autorei paskirta ir premija už poetinį debiutą), antroji – Patricijai Goodrich už eilėraštį „Kavinė – baras / Meno kava“ (vertėja iš anglų kalbos – ta pati S. Paliulytė), trečioji vieta paskirta Jolantai Sereikaitei už „Prekybos aikštes“. Atskirai paskelbtas ir trąšiausio eilėraščio laureatas. Juo tapo V. Braziūnas už „Semiotinę skrynelę trąšai pagauti“. V. Braziūnas kartu su A. A. Jonynu paskelbė šiemetinį Jotvingių premijos laureatą – apdovanojimą nuspręsta paskirti Tomui Venclovai už eilėraščių rinkinį „Sankirta“.
Šeštadienio renginius užbaigė naktiniai skaitymai, vaidinimai ir šokiai centro „Dainava“ restorane „Nakviša“. O sekmadienis... Kad ir kaip gaila, poetams teko palikti Druskininkus ir sugrįžti į Vilnių. Puota kartu su žemės dievais ėmė artėti pabaigos link.
Kaip ir kiekvienais metais PDR užbaigė du renginiai – sekmadieninis užsienio svečių poezijos vakaras ir spalio 17-ąją (pirmadienį) vykę neformalūs poezijos skaitymai Užupio kavinėje.
