ROMAS DAUGIRDAS

Iliuzija

Kada nors
pasibaigs
nepastojančių iškamšų
maištas
burbulai nuvilnys
tarp pergalės
griaučių
sproginės kaip saliutas
virš starto
ir finišo
kol jie susijungs
ir galbūt
kažkas gims
pakerėtas
nesąmonės
grožio



Ideologija

Iš nenumaldomo
trūkinėjančio liūdesio
krešuliais
turbūt iš arti
su kepurėm
kulkos atskrieja
lyg pranašai
naujo mokslo
apie skylę
skylėj
apie skersvėjį
nuo kaulų
nuplėšiantį
skaidulas
oro
apie vėles
atsikračiusias slėgio
lyg nekaltybės
diržų



Išmalda

Nuvalyk
mano delnus
metalo drožlėm
apklijuok juos
lapais
rudens
lyg pavasario
tvarsčiais

sugriauk negyvenimo
alibi
pakartotais vaikystės
skiepais
ir išblėsk
numalšinus
išsakytų veiksmažodžių
pagreitį



Eismo įvykis

Abstrakcijos
sukandžioja peizažą
lyg pasiutę šunys
ir tobulėja pamažu
iki šauktuko
ir praduria
gyvenimo ratus



Talka

Jų bus nedaug –
visi sutilps
į nulio
elipsę
kurie padės tau
išrikiuot
kančias
ir pagal ūgį
ir pagal skonį

sieros rūgštim
dažyti priežastį
ir perkelt krantą
žemiau jūros
lygio –
žemiau takoskyros
ir apgaulingo
pakilimo



Sudėtis

Vardan barikadų
iš sudrėkusio
smėlio
džiūstančio obuolio
(žemės)
raukšlėj

kad nelūždamos
jos subyrėtų
be garso
kaip postamentas
neparuoštoms pamokoms
vardan užpustytų
pušų –
senųjų paviršiaus
gyvaplaukių
sugulusių
kryžiais
lyg ženklais
sudėties



Žvejyba

Tai tik noras
išgert
iki stadijos
kai nebemoki
skaityt
kai matai
kaip krinta
dievo malonė
ant ištinusios tavo
galvos
sugadina šukuoseną
kraują
bet išspaudžia
stulpelį rimuotų
keiksmažodžių
ir leidžia pašerti
bedugnę
dekalogo skiedrų
lietum



Labdara

Išdeklamuoti jau
raupsuotųjų likimai
ir paaukoti simbolistams
lyg vadovas
kaip praregėti atsiklaupus
ant pagalvės