2008 m. rugsėjo 11 d. duris atvers Laisvasis universitetas (LU) – neformali bendruomeninė iniciatyva, siekianti suburti asmenis ir jų grupes savarankiškam mokymuisi, skatinanti juos laisvanoriškai dalintis žiniomis bei patirtimi, kurti alternatyvas nusistovėjusiam švietimo modeliui. Pirmosios Laisvojo universiteto paskaitos įvyks rugsėjo 11 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupio g. 2, Vilniuje. Į pirmuosius užsiėmimus pakviesti du dėstytojai: apie radikaliojo meno istoriją ir dabartį pasakos menininkas iš Alytaus Redas Diržys, o architektas Justas Ingelevičius pristatys atvirųjų technologijų idėją ir dalinsis naudojimosi atvirojo kodo programomis patirtimi.
Su būsimų paskaitų konspektais galima susipažinti naujoje Laisvojo universiteto svetainėje www.luni.lt, o kilusius klausimus išsiaiškinti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Pirmųjų LU dėstytojų – R. Diržio ir J. Ingelevičiaus – paskaitų santrumpas galite atsisiųti ir čia:
Redas Diržys „Radikalus menas, jo srovės ir istorija“
Justas Ingelevičius „Atvirosios technologijos – laisvi pasaulio kūrimo įrankiai“
Mūsų šalyje dažnai girdima aukštųjų mokyklų reformų kritika, piktinamasi, kad svarbiausia universitete – ne išsilavinimas, o diplomas, ne žinios, o karjera. Laisvojo universiteto kūrėjai kritikuoja valstybines universiteto reformas, kadangi jų tikslas yra kuo labiau įjungti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos sraigteliais. Laisvasis universitetas sieks ugdyti laisvą ir kritiškai mąstančią asmenybę, kuri siekia išsilavinimo, o ne diplomo ir žadamos karjeros valstybiniame ar verslo sektoriuje.
Tradicinis universitetas didžiuojasi savo autonomija, bet iš tikrųjų yra biurokratinė ir hierarchinė struktūra, puoselėjanti autoriteto galią. Dažnai tiek studentai, tiek dėstytojai lieka aukštųjų mokyklų biurokratijos įkaitais ir priverčiami vykdyti absurdiškus nurodymus „iš viršaus“. Akademinis gyvenimas virsta popierių krūva. Dėstytojų ir studentų santykiai taip pat ne visada demokratiški. Laisvojo universiteto idėja yra horizontalumas: jame atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų ir biurokratijos, panaikinama riba tarp dėstytojų ir klausytojų. Šio universiteto dėstytoju kviečiamas tapti kiekvienas, norintis pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Studentas virsta dėstytojo bendraminčiu ir dialogo ar polilogo partneriu.
Dar viena Laisvojo universiteto savybė – jo atvirumas. Tradiciniame universitete reformomis stengiamasi atskirti gerus ir blogus pažymius gaunančius studentus. Laisvasis universitetas atviras visiems ir kiekvienam. Ir, aišku, nemokamas. Į Laisvąjį universitetą kviečiami ne tik studentai, bet ir tie, kurie oficialiai nestudijuoja: įvairių sričių darbuotojai, bedarbiai, vaikus auginančios mamos ir laisvo laiko turintis jaunimas, žmonės, kuriems aukštojo išsilavinimo įgyti neleido įvairios aplinkybės, – visi, kurie trokšta sužinoti ką nors naujo ar pasidalinti savo patirtimi. Tai jie galės padaryti Laisvojo universiteto renginių metu.
Nuo tradicinės aukštosios mokyklos Laisvasis universitetas skirsis tuo, jog jis kuriamas ne kaip institucija, o tinklas. Jį formuoja skirtingos iniciatyvos, turinčios skirtingus požiūrius ir nuomones. Universitetas suinteresuotas įvairių idėjų, alternatyvių bendruomenių, judėjimų ugdymu. Jo kūrėjai šį projektą vadina ateities eksperimentų laboratorija. Kviečiame aktyvistus prisidėti prie Laisvojo universiteto idėjos sklaidos ir steigti laisvuosius universitetus miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvenate. Mes būtinai suteiksime jums informacinę ir metodologinę pagalbą.
Laisvasis universitetas – išsilavinimas, o ne diplomas, žinios, o ne karjera.
Laisvojo universiteto iniciatyvinė grupė
2008.09.05