V. Kudirkos „Tautinei giesmei“ atsirado konkurentas. Tai – „Senukų“ asociacijos prezidento Augustino Rakausko odė apie Lietuvėlį Kareivėlį, iškilmingai pasibeldusį į neteisybių iškankintą liaudies širdį. Statybos ir buities prekių imperijos valdovas, „Senukų“ asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas bus žinomas ne tik kaip verslininkas filosofas, knygos „Verslumo dvasia“ autorius.
Viešoje erdvėje A.Rakauskas neseniai pasirodė ir kaip poetas, eilėmis pašaukęs savo lyrinį herojų Lietuvėlį Kareivėlį ginti Lietuvos vardo, apgaubti pasaulį gėriu dėl Tėvynės mylimos.
Istorija parodys, ar A.Rakausko vardas stos į vieną gretą šalia Antano Strazdo, Maironio ar Bernardo Brazdžionio. O galbūt ir šalia (ar net aukščiau) valstybės himno autoriaus V.Kudirkos.
Reikia naujo himno?
Neseniai per „Žinių radijo“ laidą „Verslumo dvasia“ klausytojai išgirdo šios radijo stoties savininko A. Rakausko eilėraštį, skirtą Lietuvos 1000-mečiui. Nuskambėjus iškilmingiems muzikos akordams, virpančiu iš susijaudinimo balsu laidos vedėja Ingrida Stankevičienė pranešė, kad A.Rakausko eilėraštis greitai taps daina. Liaudies dainų ir praėjusių amžių tautine romantika dvelkiančias eiles banguojančia, raiškia intonacija perskaitė pats autorius.
Neatmestina galimybė, kad odė bus pasiūlyta ir kaip alternatyva dabartiniam Lietuvos himnui. Savo radijo laidose A. Rakauskas su pranašo teisumu smerkia dabarties visuomenę, kuri užmiršo dvasines vertybes ir nuėjo anaiptol ne keliais dorybės.
V. Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“ skelbta programa nebeteko prasmės. Saulė Lietuvos tamsumų neprašalino – tai labai aiškiai pajutome krizės laikais. Todėl susidarė puikios sąlygos dvasingojo milijonieriaus pašaukto Lietuvėlio Kareivėlio žygdarbiams.
Eilėraštis – ne šašlykas
Literatūros žinovai nevienodai įvertino pirmąjį A. Rakausko bučinį į Polihimnijos (lyrinės poezijos mūzos) lūpas. Poetui Kęstučiui Navakui šios eilės išspaudė šypseną. „Daugelis žmonių mano, kad, dailiai surimavę kelias banalias frazes ir suvėrę jas lyg šašlyką ant iešmo, jau kuria poeziją. Bet gerame eilėraštyje turi atsispindėti menininko individualybė, dvasinės aspiracijos“, – aiškino 2007 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Būtent individualumo, savitumo K.Navakas pasigedo A.Rakausko ir kitų eiliuotojų mėgėjų, net išleidžiančių savo knygeles, kūryboje. „Tokios eilės, ypač pilietine tematika, dažniausiai sukalamos iš abstrakčių štampų naiviojo romantizmo dvasia“, – sakė poetas, kurio eilės išverstos į 8 užsienio kalbas.
Patiko žodžių deriniai
Tačiau rašytojui, buvusiam populiaraus kultūros žurnalo „Nemunas“ redaktoriui Laimonui Iniui „Senukų“ lyderio eilėraštis padarė gerą įspūdį. „Aš žinau A. Rakauską kaip savitą, įdomų filosofą, – kalbėjo rašytojas. – Jo eilės pasirodė kitokios, ne filosofinės, o panašios į liaudies dainas. Gal naivokos, bet nuoširdžios. Sveikintinas bandymas liaudies dainų motyvais kalbėti apie šių dienų aktualijas.“ Vaizdingo žodžio meistrui L. Iniui ypač patiko, jo manymu, netikėtas žodžių žaismas „Lietuvėli kareivėli“. „Tai lyg betarpiškas kreipimasis į žmones, raginimas atlikti pilietinę pareigą. Šis eilėraštis lyg bandymas pasikalbėti su žmonėmis liaudies kalba“, – gyrė kilnius poetinį pašaukimą pajutusio verslininko užmojus rašytojas.
Milijonierius aukština meilę
A. Rakauskas – ne vienintelis Kauno milijonierius, pakirkinęs poezijos mūzą. Nuo jaunystės laikų eiliuoja Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) prezidentas Vladimiras Romanovas. Kuria jis rusiškai, daugiausia – meilės lyriką.
Poetė ir Seimo narė Dalia Teišerskytė sakė, kad V. Romanovo, kaip mėgėjo, eilės palyginti aukšto lygio. Pasitaiko tokių puikių metaforų, kurių galėtų pavydėti net profesionalus literatas. V. Romanovo eilėse galima pajusti rusų klasikų Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo ar simbolisto Jurgio Baltrušaičio dvasią. Pats verslininkas sakė, jog poezija jam padeda įveikti stresą, atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos.
Iškėlęs savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, V.Romanovas žadėjo vietoj eilėraščių parašyti rinkimų programą. Bet praktika parodė, kad milijonieriui eiliuoti sekėsi kur kas geriau, nei užsiimti politika.
Mūzos vengia turtuolių
A. Rakauskas ir V. Romanovas gali tapti tikrais poetais. Jeigu paliks ištaigingus namus, parduos verslą, susprogdins savo automobilius ir padegs jachtas. Nes istorija rodo, kad tikroji poezija ir stambusis verslas – sunkiai suderinami dalykai. Amžinybės verte paženklintos eilės, išsiveržusios iš turtingos dvasios, bet alkano kūno. Vokiškos lyrikos genijus Raineris Maria Rilke dažnokai valgydavo tik kartą per dieną.
Žinoma, skurdo ne visi poezijos milžinai. Austrų poetas, rašytojas Hugo Laurenzas Augustas von Hofmanstahlis, senos aristokratų giminės palikuonis, nestokojo nei duonos, nei vyno iš aukso taurių. Neblogai gyveno ir Veimaro kunigaikščio dvaro poetas Johanas Wolfgangas Goethe.
Poezijai reikia tylos
Tačiau esminis skirtumas: verslu jie nesirūpino, kūrė eiles tada, kada norėjo ir kai aplankydavo įkvėpimas. Jei ieškotume pavyzdžių mūsų literatūros istorijoje, galėtume prisiminti klasiką Kazį Binkį. Jis buvo išsinuomojęs dvarą ir bandė auginti cukrinius runkelius. Verslas žlugo dar neprasidėjęs, „Tamošiaus Bekepurio“ autorius liko be pinigų, o jam iš paskos ėmė sekti ilga vora kreditorių.
D.Teišerskytė, kuri yra ir truputį verslininkė, pripažino: kalti eiles ir pinigus vienu metu neįmanoma. „Kai sėdžiu biure, čirškia telefonai, o galva užimta skaičiais, mūzos išsilaksto. Nelaikau savęs labai didele poete, bet žinau: net vidutiniškai geroms eilėms kurti reikia ilgai trunkančios tylos“, – sakė poetė, parašiusi ne vienos populiarios dainos žodžius.
Jautri boksininko siela
Į dvasingą poezijos glėbį puola ne tik praktiški verslininkai. Labai vyriško, kai kurių manymu, šiurkštaus sporto – bokso – pažiba Juozas Vytautas Juocevičius jau išleido poezijos rinkinėlį, o dabar baigia rengti antrą.
Lietuvos, SSRS, Europos čempionas, buvęs Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės vadas, tarptautinės kategorijos bokso teisėjas savo knygelę pavadino „Medžiai tarp savęs kalbėjo“. J. Juocevičius apie savo talentą atsiliepia santūriai, eiles vadina mėgėjiškomis. Eilėraščių tematika, anot autoriaus, paimta iš gyvenimo. Nemažai motyvų, ateinančių iš vaikystės, jaunystėje patirto triumfo atgarsiai. Nemažai ir eiliuotos socialinės kritikos dabarties aktualijų tema.
Sportininko draugai ir pažįstami poetinį debiutą vertino įvairiai. Buvo ir tokių, kurie nepiktai šaipėsi: „Matyt, ringe gerai gavai į galvą, kad pradėjai eilėraščius kurti.“ Bet dauguma artimųjų J. Juocevičiui sakė, kad jo eilės sukrėtė iki širdies gelmių. Boksininkas prisipažino, kad jam tokie žodžiai – didžiausia pagyra.
* * *
Lietuvos 1000-mečiui
Augustinas Rakauskas
Lietuvėli, kareivėli, už teisybę tu kovok.
Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.
Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos.
Skleisk pasauliui vien tik gėrį, šlovink vardą Lietuvos.
Apie šviesą, tikrą tiesą tu galvok,
Savo krašto tikrą tiesą išsvajok.
Tik kilniais jausmais pasaulį užkariauk
Ir šaltos mirties klajūnės neprišauk.
Tu nuo balto Vyčio žirgo žemėn stok,
Kalaviją žalioj girioj pakavok.
Jeigu meilės jausmas sieloje yra,
Sklis visam pasauliui tavo šiluma.
Lietuvėli kareivėli, už teisybę tu kovok,
Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.
Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos.
Kol su Lietuva gyvensim širdyje.
Tikrą laimę jaus darni tauta.
Su visais susikalbėsim paprastai,
Nes visų klausyt mokėsim pagarbiai.
Lietuvėli, kareivėli, už teisybę tu kovok,
Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.
Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos
Skleisk pasauliui vien tik gėrį, šlovink vardą Lietuvos.
* * *
Geriau eiliuoti, negu muštis
Dalia Teišerskytė, politikė, poetė, verslininkė: „Aš neniekinu mėgėjiškos poezijos kūrėjų. Geriau jau rašyti eilėraščius, negu plėšti parduotuves. Kiekvienas padaro tiek, kiek jam Dievo duota. A.Rakausko eilėraštyje matau nemažai štampų, bet jis nuoširdus. Primena liaudiškų dainų motyvais rašiusių Antano Strazdo, Antano Vienožinskio eiles. Augustinas yra karštas patriotas, šio jausmo persunktas ir jo eilėraštis. Dabar gausu mėgėjiškos poezijos pavyzdžių, jų lygis labai įvairus. Greta banalių eilių švysteli ir tikro talento kibirkštėlių. Blogai, kad pas mus nunyko profesionali literatūros kritika, kuri padeda atskirti pelus nuo grūdų.“
„Lietuvos rytas“ / „Laikinoji sostinė“
2009-07-18