Ciniko_knyga       Poetinis gyvenimas mūsuose vyksta ne tik LRS „Rašytojų klube“, didžiosiose leidyklose ar konferencijose, į kurias kviečiami lietuvių poezijos grandai. Didžiajame Vilniaus andergraundo portale hardcore.lt ką tik pasirodė 31 puslapio savilaidos eilių rinkinys, kurio autorius save vadina Ciniku. Rinkinys pradedamas šūkiu „Tegul klykia sirenos, pranešdamos apie visuotinę debilų utilizaciją“ ir perspėjimu „Tai ne menas ir ne literatūra! Mes tik spjaudom ant šaligatvio“. Pridėta ir dedikacija: „Visiems, kurie nerimsta“. Tolesni puslapiai skaitytojus pasitinka emocingais, socialiai angažuotais, hardkoro dvasią atitinkančiais tekstais, įrėmintais raudonuose ir juoduose skrituliuose.

 

       Rinkinio autorius Cinikas sako, kad šitas baltaeilių rinkinys išbyrėjo per pastaruosius 5 metus, o šilumos ir dvasios savo rankomis jam suteikė rinkinį apipavidalinusi Laurucia.

 

       Trumpa Ciniko autobiografija ir požiūris į meną: „Esu neišsilavinęs, nieko nebaigęs, nepastatęs namo, bet pasodinęs medį ir užauginęs sūnų. Esu totalus bedarbis, nes darbas manęs nemėgsta, kaip ir aš jo. Tikiu, kad menas gimsta, gyvena ir miršta gatvėse. Būtent miršta, nes kiekvienas gyvas tvarinys turi pradžią ir pabaigą. Kaip akimirką gyvuojantis graffiti ant niūrios prezidentūros sienos, kuris vos prašvitus jau tampa šviežiu baltų dažų plėmu.“

 

       Štai keletas eilių iš šio rinkinio.

 

 

       padainuok man dainą

       

       aš šiandien nevalgysiu sniego

       šiandien nedarysiu revoliucijos

       nevalgysiu sojos

       nebučiuosiu švenčiausios mergelės kojų

       neprisikelsiu iš numirusių

       nei trečią dieną nei dar kažkurią kažko teisti

       aš šiandien daužysiu krumpliais sienas

       žiūrėsiu į trūkusius kapiliarus

       pasaulio žemėlapį

       mano pasaulį

       neteisingai gražų

       ir laimingai nelaimingą

       mylėsiu

       tave mano broli

       verkiantis už stiklo

       pabučiuočiau tave

       o bratka

       tačiau vyrui juk nepadoru seilėtis

       vyrui padoru būt atsakingam už pasaulio gelbėjimą

       moterų išlaisvinimą iš pasaulinės patriarchato priespaudos

       o bratka – būk mano sese

       o sese – padainuok man dainą

       apie rytojų kuris išauš

       tiesiai man į širdį

 

 

       nekaltas

       

       perlipti tvorą

       užstojančią miesto dykvietę

       pasipuošusią standžiais dangoraižiais

       pranešančiais apie visuotinę erekciją

       nuo visko

       pabėgti

       užsikalti lentom

       laukti trečio pasaulinio

       būtų kvaila

       tačiau žaisminga

       ypač jei jis seniai tavo virtuvėje

       rausiasi stalčiuose

       ieškodamas eilinio kompromato prieš patį save

       narciziškai išsišiepusį laiko pedofilą

       krapštantį tarpudančius negimusio vaiko

       kauliuku

 

 

 

       maloniai girgžda tarpdančiuose smėlis

       

       kai nepakeli pirštų

       nepajudini net kojų pirštų galiukų

       nevalai dantų

       ir nesiprausi muilu skirtu tavo tobulam kūnui

       kai nesiskuti aštriais aštriais peiliukais

       ir valgai nuo žemės pakeltą ledinuką neplautomis rankomis

       tik tada supranti – tu esi visiškai sveikas

       todel tau negresia jokios 22 amžiaus ligos

       ir visokiausi chroniški baisumai

       ir visi trys juodbėriai apokalipsės žirgai

       prašuoliuos pro tave lyg pro stovintį

       o tu liksi su tuo mielai smėlėtu gličiai mielu

       ledinuku prakai­tuotoje saujoje

       per amžių amžius

       toks tobulas tobulas

       nevalytais dantimis

       nekarpytais nagais

       nevalytom ausim

       neskustom barzdom

       maloniai girgžda tarpdančiuose smėlis

 

 

 

       sudeginkit laiką

       

       skaičiuojant pulsą svarbu nesuklysti

       gali pavėluoti

       į amžinai vėluojančius begalybės traukinius

       iškristi iš lovos

       iš miegmaišio

       iš maišo

       iš penktadienio į šeštadienį

       iš turgaus aikštės

       ketvirtu mikriuku iki vienatvės stotelės

       trys minutės iki sankryžos

       cypiantys stabdžiai

       keiksmažodžių srautas daina

       į snukį

       į kelią

       valkatos turintys tikslą vadinasi piligrimais

       tikslas visada velkasi iš paskos

       trukdo laisvai judėti

       varžo judesius

       svarbu laiku jį paleisti į laisvę

       kad gyventu savarankiškai

       ir nepistų proto

       kitiems piligrimams neturintiems tikslo

 

 

 

       jums pasisekė

       

       jums pasisekė

       suderint veiksmą su atoveiksmiu

       sumažint atatranką

       nuo nelaiku išlėkusio keiksmažodžio

       apsisaugot česnakais ir džiovintom rupūžėm

       nuo altrusitiško sifilio ir arogantiskos anoreksijos

       jūms pasisekė

       nes nežinojot

       kad jums pasisekė

       kad jau du tūkstančiai metų kaip jam nesiseka

       kad jį pastoviai prikala prie dviejų sukryžiuotų rastų

       tampo po visokias neaiškias įstaigas

       ėda jo kūną

       geria jo kraują...

       o jums pasisekė

 

 

       Atsisiųsti visą rinkinį pdf formatu

 

       Tekstai.lt, 2010 01 20

 

       Ciniko_knyga_2