nominalizmas


nėra miesto
yra vėjo veriamas vilnius
lietūs londone kiaurymės grozno languos
nėra šviesos
yra surūdiję kalvarijų žibintai priešrūkinės
lempos
magistralėj už kauno
yra žvaigždės yra lempa virš stalo yra gaisras
nėra vandens
yra baltijos laptevų airijos jūra
šaltinis kaukazo kalnuos
tirpstantis sniegas sausy
nėra manęs
yra mylimoji sūnus motina tėvas
yra mylintis neapkenčiantis verkiantis
šaukiantis
yra kaulai nagai plaukai
nėra sielos
tik noras nemirti

Literatūra ir menas 2000-03-03




trys kapeikos


suspaudžia į kumštį tris kapeikas
ir tekinom į gatvę už kirpyklos
kur aprūdijęs gazuoto vandens automatas
jau vyresnis polubokso šukuosena
ginkluotas iki ausų
ant kelių visa vasaros anatomija
jau žino gers pusę stiklinės
daugiau sirupo mažiau vandens
po to vėl grįš į karą

negrįžo kažkaip pasiklydo
gal sutemo gal pasikeitė laikai
ėmė augti mano vaizduotėj
ištįso nebetelpa į batus
į veidrodžio rėmus
prasikalė ūsai eilėraščius rašo
kalbos pašauktinis vis taikliau
pataiko į bėgantį žmogų
prištinoj grozne dzeržinskio kieme

nieko nesupranta karas nesibaigia
iš vaizduotės ištrūko ir plečias
kaip kraujo dėmė po tvarsčiu
nesupranta kodėl skauda
mano vaizduotėj amputuota
vaikystė atminties strampas
spaudžia kumštin tris kapeikas

Literatūra ir menas 2000-03-03




zmarł w roku... (toliau neįskaitoma)


ežys su šeimyna po obelim saldžiarūgščiai
grapšteinai
kaip seniai buvo kad tik neužmirščiau tako
į malūno griuvėsius kalne už ganyklos
per karvašūdžius ir avių spiras kad tik
neužmirščiau
kaip gyvena po mirties senoji sidabrų motina
prieklėty po vežėčiom maža bažnyčia
žemas dangus po pirmųjų šalnų
tolstu traukiuos į horizonto siūlę
su lietaus vandenim į debesį pabėga nuo manęs
siūlo galas pro koplyčios akį veriu vaikystę
be nopersko taip sakydavo kaime
napiarstek lenkiškai svetimais žodžiais lopydavo
siūles
antkapiuos kalinėdavo urodził się w roku
i zmarł o mes skaitom pirštais po kerpėm
nieko nesuprantam pienburniai
vištų plunksnom apsikarstę iš lazdyno
pasidirbtais lankais taikom į mirusius
po to popiečio miegas po to žiemos ir vasaros
ir nebežinau kuris iš mūsų mato ežį su šeimyna
tarp saldžiarūgščių grapšteinų

Literatūra ir menas 2000-03-03




iš vaikystės baimių


trianguliacijos bokštai elektros stulpai
su juodomis kaukolėmis nelipk užmuš
ir norėdamas neįlipsi ne dalvevkos obelis
baimė buvo nelinksniuojama viename asmeny
metai kaitomi tik metų laikais
neįlipsi įlipau kad ir rytą prieš pabusdamas
pabiro anglys ir kaulai vėjuota diena
pasitaikė taip toli keliavau iki obelių
tręšdamas laukus mažas kapinaites prie miško
po metų geriau derėjo bulvės ir žodynai
daugiau atsirasdavo mirusių kalbų žinovų
tik kaulai kaip akmenys kaip žodžiai
išstumia pašalas vis boluoja tamsoj
seniai pabudau niekaip nesurenčiu sakinio
galai nesueina būčiau miręs švilpaučiau
ką noriu būčiau gyvas jau pas mergas traukčiau
dievas žino kuo baigsis vaikystė baigės

Literatūra ir menas 2000-03-03




su naujais buhalteriniais metais


išlenktu stuburu perbėgo žaibas
bus tau lankstytis čiulpti pajuodusį
kojos nykštį kada apmokėsi skolas
už visus metus baudas už važiavimą
per kapines be stabdžių
viršydamas leistiną greitį net saldu burnoj
radikulitą paveldėjau iš tėvo
iš motinos sugrubusius pirštus ir dievą
kur ta konvertuojama žemė kuria galėčiau
užsikamšyti langus prieš žiemą
kur tie rešotų rubliai čikagos doleriai
kur čekiai faktūros eilėraščiai
kuriais pamosuočiau kreditoriams prieš nosį
po to atbulas per kalėdas
ligi kitų buhalterinių metų

Literatūra ir menas 2000-03-03




ne visai eilėraštis


jau neberašau eilėraščių
kalbuosi su mirusio angliakasio dukra
arba liežuvio galu laižau
antracito krūtis
arba geriu juodą arbatą
su bergamotės prieskoniu
žiūrėdamas tarsi į langą
bet taip tik atrodo
dažniau matau properšą
tarp tavo gyvenimo ir mano mirties
kurioje užtenka vietos abiem
ypač sausy kai nieko daugiau
ir nereikia sėdėti gerti juodą arbatą
juodomis neregio akimis žiūrėti
vienam į kitą ir matyti baltą sniegą
baltą popieriaus lapą baltą kūną

Literatūra ir menas 2000-03-03




iš šventųjų gyvenimo


suderinau balso stygas
dabar net kosulys mažoro tonacijoj
dabar visa ką pagalvoju
dera prie gyvenimo
loginės išvados išmatos
dekalogai stalino troikės rokenrolo kvadratai
poetai prostitutės
paskutinė šventoji europoj numirė
taip ir neparašiusi knygos
pirmoji numirė
taip ir nepažinusi vyro
kad tokie nusidėjėliai kaip aš
galėtų kosėti mandagiai prisidengę delnu
arba peiliu per visą gamą
per visą gyvenimą
ką pagalvoju dera prie eilėraščio

Literatūra ir menas 2000-03-03




eureka


vėl atlydys
kaip ir prieš didžiuosius šalčius
ledas po drumzlinu vandeniu
kuris neatspindi nieko
sniegas iškandžiotas purvinais dantimis
aprūdijusios šunų išvietės
sausio pabaiga jokios ironijos
paslydęs nusikeikiu
nusikeikęs pasijuntu geriau
visad taip su tuo sausiu
atlydys po atlydžio
bet taip nieko ir nepasimokai
pagal archimedo dėsnį
kūnas išstumia vandenį orą eterį
turėtų išplaukti tokioj drėgmėj
gal net būti paimtas giedran dangun
žiūriu aukštielninkas
į properšą jokių iliuzijų

Literatūra ir menas 2000-03-03