beresnevicius_pabeges_dvaras

 

 

       1
       Moliuskas Titas sumanė tokį dalyką; jis atsisėdo, pagalvojo, tačiau pasamprotavęs nutarė, kad jo sumanymas niekam tikęs.

 
       2
       Moliuską Titą pamatė katė; ji pribėgo prie Moliusko Tito ir norėjo jam įkąsti.

 
       3
       Moliuskas Titas pamatė bitę ir sudėjo apie ją tokį eilėraštį:
       Kas įkando katei koją?
       Katei koją kando bitė.

 
       4
       Moliuskas Titas ėjo šaligatviu; ant tvoros tupėjo katinas.
       Koks tu didelis, – pagarbiai pasakė Moliuskas Titas.

 
       5
       Moliuskas Titas priėjo prie veidrodžio ir ten pamatė tyvuliuojančią jūrą.
       Neįtikėtina! – tarė sau Moliuskas Titas.

 
       6
       Moliuskas Titas suprato gėlių kalbą; jis laistydavo gėles, o jos sakydavo: „Laistyk, laistyk!“

 
       7
       Moliuskas Titas nerado namų; tiesa, prie vieno namo buvo parašyta „Moliuskas Titas gyvena čia“, bet tai buvo tiesiog nesusipratimas.

 
       8
       Moliuskas Titas pamilo moterį, o moteris, apie tai patyrusi, prarado savitvardą.
       Tu tik Moliuskas Titas, – paaiškino ji ir ėmė jam draskyti akis pirštais.

 
       9
       Moliuskas Titas atrado gamtoje tokią skylutę; pavargęs jis ten įlįsdavo ir stipriai užsimerkęs tupėdavo – ilgai, ilgai, kol, kiek atsipeikėjęs ir sukaupęs jėgas, vėl išlįsdavo į paviršių.

 
       10
       Moliuskas Titas surado titnagą ir ėmė skelti iš jo žiežirbas; taip elgdamasis jis atrado, kad kai kurios žiežirbos panašios į kometas, ir susimąstė.

 
       11
       Moliuskas Titas pagalvojo, kad jo sąmonė tuoj pat aptems; bet tai buvo klaida; jo sąmonė neaptemo.

 
       12
       Moliuskas Titas nė nesuvokė, kas įvyko; jis paprasčiausiai stovėjo iki kaklo vandenyje, o tas pasibaigė.

 
       13
       Moliuskas Titas labai nemėgo skaičiaus „13“.
       Jis baisus, tas skaičius; verčiau žmogus jo nė nebūtų išradęs, – kartais pagalvodavo Moliuskas Titas.

 
       14
       Moliuskas Titas nejautė pagarbos varliagyviams. Jie tokie slidūs, – paniekinamai kalbėdavo jis.

 
       15
       Moliuskas Titas nuėjo į dangų.
       Moliuskai Titai, Moliuskai Titai, – sakė jam kažkas.
       Sveikas, Moliuskai Titai, – tik ir sklido iš visų pusių.

       Beresnevičius, Gintaras. Pabėgęs dvaras: esė, romanas. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.