Poetas

Poetui turi būti liūdna
jis sėdi
ant akmens
ir kondensuoja
skystą liūdesį

kol jaunas
rašo apie mirtį
ir lyg į šunį
žvelgia
į amžinybę

nesunkiai ir skubotai
veiklos spragas
užlopo nerimo briketais

jis toks drąsus
kai naktį
žaliais bulgariškais žirneliais
apšaudo antraeilį
valdininkišką fasadą

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Charakteristika

Ne dievas
bet vienas
mažam karstely nešantis
skaidrų vandenį

be aureolės
bet kylantis aukštyn –
minčių kolekcijos
lyg kopetėlės
nutįsta iki pat dangaus

ne vegetaras
bet gurmanas –
pro teatrinius žiūronus besimėgaująs
tranzistorine meile

neatpažinęs mažo asiliuko balso
bet mėšlungiškai spėliojantis
tai – antpečiai
ar trimitas?

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Didaktiškas

Pražys nuo vėjo
autoinspekcijos mašinos
ir sugrąžins trumpam
beveik nepanaudotą
būtį

tada skubėkite berniukai
skubėkite gyventi
skubėkite ardyti
savo kompleksus
ir ne po vieną
geriausia –
talkomis

skubėkit netikėti –
šiandien dievai geri
ir šypsosi atlaidžiai
ir kartais –
net paploja
šiandieną leista
išdykauti
šiandieną – beveik šventė

per daug neįsijauskit
dabar tik pertrauka
o chuliganų
į kitą veiksmą
nebeįleis

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Gimtadienis

Lėtai ir reikšmingai
nurengiame bulvę
lyg įkaušusią linksmą mergaitę

ant parketo
susmaigstytas į šieną
atgyja liaudies dainų vėrinėlis
šlama sonetais užuolaidos

užsimiršta lietus – ne lietus
o gal garsas
kai per dieną ne vienas
šlapinas pavėjui

ir triukšmingai išeinam
išrūkstam pro kaminą
kad laiku nevėluodami
pasismeigtume
ant bukos žadintuvo rodyklės

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Variantas

Kai vakare
nukrinta nuo dangaus
dieninės
reikšmingai sakomos kvailystės
mums kartais pateka
paprastas mėnulis
ir šviečia danguje
kaip laimingas bilietas

į skersvėjį išbėga
nežymėtos sielos
ir sumeta į laužą
vakarykštį rūbą
užmiršta šunys
kam tarnauti
ir kaip nereikalingą daiktą
nukanda savo uodegas

bet vidury nakties
naktis sustabdoma
ir paskelbiama
kad dabar jau –
rytas

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Novatoriškas amžinas variklis

Tarp vienkartinio abejingumo
ir trigubo pakaruoklio
žėri dvejetainė skaičiavimo mašina
nelaiminga
               kaip skaičius „4“

ją kruopščiai prižiūri
savižudžių dinastijos kuopelė
kuri kasmet į laisvę paleidžia
po penkis liežuvius
jie pavirsta kregždėmis
ir aplenkdami šeštą

skrenda tiesiai į septintą dangų

rūsčiai grūmoja aštuoni dievai

todėl tenka sukurti devintą

bet niekieno neprašomas
atsiranda dešimtas
ir viską sugadina –
klausdamas
                 kam visa tai?

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.




Seka

Dėžutėj slypi
sugedęs žadintuvas
žadintuve – melancholiška būtybė
būtybėj vaikšto
(sulėtintai lyg filme)
balta kumelaitė
kumelaitėj dega
60 W lemputė
lemputėj guli
tuščias pieno butelys
tuščiam butely –
nieko nėra

 

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.


Ir tai praeis

Kartais
vystymosi spiralė
lyg kamščiatraukis
iškelia į svaigią aukštumą
kur vienišas
bežadis tiro liūtas
hipnotizuoja šaulį

kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai

pakyla išganingas liftas
atsidaro durys
ir – nieko
tik nuojauta
artėjančios avarijos

kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai

nuo tyro kalnų oro
vitališka barzda išauga
ja nusileidžia šeimininkas
ir naiviai žmoginami gyvuliai

kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai

viskas
iškabinama lentelė
„Ir tai praeis“

Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.