ISTORINĖ PLAZMA

       Taip klampu – nėra rojaus skaistyklos nei pragaro – tik amžinas plastmasinio miško ošimas ir priešo nėra – jis tyrinėjamas kolbose kaip retas mikrobas
       šluoja arijos dangų kol išvaro visus kamuolinius ir sluoksninius debesis o pūkiniai perkeliami į žvėryną
       loja šuo iš magnetofono juostelės kad nevėluotų naktis kad žinotų visi jog rytas tik rytas
       sustingsta vertikalios alkanos bangos ir potvynio laukia šaldytuve nes piktnaudžiauja druska nes ardo sutvirtintą krantą
       savo galvas kaip futbolo kamuolius spardo minia nes atšoka gerai nes labai greitai sukasi aplink savo ašį ir trukdo žiūrėti viena kryptimi
       atrodo tarp kojų ir galvos nebėra net beždžionių tilto
       bet tai ir teikia vilties

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




PAŽEISTA TIKIMYBĖ

Instinktai pirma laiko išverkti
užleidžia vietą pašauktiniui
paros viršugalvis – naktis
išbando krumpliais giljotiną

anksčiau reikėjo kiek praskysti
apsikabinti motiną – koncepciją
ir žurnalistinėj vaivorykštėj
lyg sviestu
                burtais
                          tept našlaičių dalią

ir nepažeisti priepuolinės meilės grafiko
suglaudžiant savo lūpas širdele
ir neužmiršti plyšio kaip atodūsio
kietai sterilizuotai seilei

mažytis nusitrynęs pinigėlis –
praėjusių kvailysčių talismanas
vis krinta žemėn kaip vagis –
ta pačia
            kiekybine
                          puse

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




KALTIEJI

Sušiaušia plaukus piktas vėjas
bet linčas –
nekalta metafora
jau pasamdytas prasilošęs būgnininkas
broliškai apsikabina aukos ir teisėjai

„teisėjas aikštėje – tuščia vieta“
(paragrafas iš futbolo taisyklių)
ir tarp gausybės
vėjo gainiojamų šiukšlių
jis ganosi kaip Kristus
kaip skaistus atpirkimo ožys

ištirpsta baltas cukraus pleištas
be garso lūžta spindulys
ir paaiškėja –
kaltieji buvo sugalvoti šventei
kaip padažas mažai kvailystei

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




       PRIE LANGO

       Atsistoju prie atviro lango
       (prieš tai susimąstęs)
       pradžios neatsimenu toliau sau mąstau visą save atiduot ar dalim nuo kojų pradėt ar nuo galvos ir toliau panašiu stiliumi...
       (elegiškai teka mintys į bambą)
       pelės graužia palėpėj užmirštą frazę – „numirsiu greičiau nei pasensiu“
       niekas o niekas neateina sušiaušti plaukų nenukrinta sode obuolys tyla nužydėjo dar užvakar
       galvojimas liūdnas patampa nebežinantis kur ir išeiti
       ten toliau prijaukinta tamsa skudurėliais mergaitės ją valo nuo dulkių kvapą sulaiko užsimerkia ir jaučia katarsį lyg lėtai tilteliu išsilenkę bučiuotų nematomą savo šešėlį
       niekas durų netranko nes durų nėra sienos glaudžiasi kaip palapinė kaip gotika ir ištraukia į dangų mintis bet
       galima uždaryti dar langą beveik kaip duris o durys toks kąsnis apmąstymams ir pridėtiniam liūdėjimui
       (nestovėkit prie atviro lango)

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




       JAUSMŲ UGDYMAS

       Aprašas

       1. ant lavoninės stalo užmirštas pyragaitis
       2. tuščias flakonas
       3. rūstus patrioto „ak“
       4. vadovėlis savamoksliui skambinti mandolina
       . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
       . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
       (skaitytojas tęsia toliau jei nori ir netingi)
       paaiškinimas: sudaužiant kaktomuša atitinkamus aprašo punktus prognozuojami jausmai:
       1 ir 2 – švelnus noras gimti iš naujo
       3 ir 4 – lyrinė egzaltacija
       1 ir 4 – statistiškai normalus džiaugsmas
       2 ir 3 – beveik neviltis
       P. S. pratęsus aprašą galima ugdyti. ir kitus jausmus

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




POEZIJOS REIKŠMĖ

Sulydys prieštaravimus
vinis ir prostitutė
tačiau dangus
išliks tiktai gražus

kaip metalinis dangtis
virš nežinomo praeivio
žuvusio
nežinomam kare

poezija
kaip motina
užmerks numirusiems akis

nes upės
sklidinos fekalijų
ir taip sunku
nuskęsti

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




       ORIENTYRAI

       Yra svaigi nesąmonė – beveik dangus kai gaudžia nežinojimo gelmė lyg tuščias metalinis vamzdis kai ji užpildo ląsteles ir atomus
       kai tuščia taip kaip šizofreniko tapyboj ar dievo galvoje prieš pirmą sutvėrimo dieną ar tą akimirką kai lūpom liečiasi darna ir chaosas
       atrodo viską užmiršai – esi dar prieš gimimą apvaisinimą prieš pačią pradžią jei ji yra prieš erdvę ir prieš laiką
       ir kad tavęs nėra – įsiurbtas į tą pačią tuštumą išcentrine jėga
       kad neįmanoma save grąžinti į paviršių atsidurti savo kraujo tekančiam rate ir neišleisti jo nevaldomu kriokliu – be sėklų įgūdžių pradžios
       galbūt tai orientyrai kad esi

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




       LAPĖ

       Tyli ir tyli bėganti lapė nes marsiečių folklore ji atpirkimo ožys nes neša nasruos duonos riekę nes duona – susikalbėjimo būdas sakramentalinėm temom
       (abejingos tupinčios varnos nes duona ne sūris nes judi ir tupėdamas ant šakos nes atbėgsi tenai iš kur kadaise išbėgai)
       ji bėga rimtai gal šiek tiek nepadoriai išsiduodama nes pavargo nes kvailos vištos užsiundė šunis ir jie priversti atlikt savo pareigą
       ji mato kad nepabėgs nes pabėga kas stovi ar sėdi bet negali sustot nes užmiršo numirti vaikystėj
       mes nematome lapės
       gal tik uodegą
       bet mūsų folklore
       tai – kometa

 

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.




ATOVEIKSMIS

Ir jei nenubaus
už betoninę šypseną
apšerkšnijusį paukštį
gerklėj
karštą draugystę
su musėm

ir jei nenubaus
už nuplėštą per galvą
pirmąjį „aš“
kai pastoliai išardomi
malkoms
kai nelieka net kupsto
nuo kurio dar galėtum nukristi
ir atvėsus kava
šildo labiau negu rytas

tada nešarvuotas naivus traukinukas
krypuodamas grįžulo ratais
atriedės tiktai tam
kad sudužtų
be garso
į.saulėtą slėnį

Daugirdas, Romas. Aktas: Eilėraščiai. – Kaunas: V.Oškinio leidykla, 1993.